ESA sekmė su IXV

Eksperimentinis europiečių erdvėlaivis į Žemę sugrįžo numatytu laiku

Europos kosmoso agentūros (ESA) trečiadienį iš savo kosmodromo Prancūzijos Gvianoje pirmąkart paleistas eksperimentinis erdvėlaivis tekštelėjo į vandens paviršių Ramiajame vandenyne planuotu laiku – po 100 minučių trukusio skrydžio, per kurį buvo išbandytos pagrindinės grįžimo į žemę technologijos, pranešė ESA.

„Misija pasiekė pabaigą pagal planą … negalėjo būti geriau“, – džiaugėsi ESA generalinis direktorius Jeanas-Jacques Dordainas tiesiogiai interneto vaizdo ryšiu. Misijos pareigūnai, džiaugdamiesi sėkme, glebėsčiavosi.

Raketa, skraidinanti automobilio dydžio ESA erdvėlaivį „Intermediate eXperimental Vehicle“ (IXV), startavo 13 val. 40 min. Grinvičo (15 val. 40 min. Lietuvos) laiku .

Šis išbandymas reiškia pirmąjį žingsnį Europos strategijoje – tapti elitinio valstybių klubo nare, galinčia leisti į kosmosą erdvėlaivius ir saugiai juos sugrąžintui į Žemę. IXV yra panašus į JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) „Space Shuttle“ tipo erdvėlaivius, kurių 30 metų vykdyta eksploatacija buvo baigta 2011-aisiais, taip pat į erdvėlaivį „Dream Chaser“, kuriamą JAV bendrovės „Sierra Nevada Corp.“

Tačiau eksperimentinis Europos aparatas skiriasi nuo minėtų sistemų tuo, jog yra besparnis. Praskriejęs suborbitine trajektorija IXV nukrito į vandenyną rajone, esančiame maždaug už 3 tūkst. kilometrų į vakarus nuo Galapagų salos. Jį iš vandens iškėlė kranu specialus laivas.

„Misija dar nėra baigta, nes dar reikia išnagrinėti visus duomenis, surinktus skrydžio metu“, – sakė J. J. Dordainas. „Duomenų analizė, visų darbų dalis, bus pradėta netrukus. Darbas bus nelengvas, bet jis turėtų praplėsti žinojimo ribas aerodinamikos, šilumos, valdymo ir navigacijos srityse“, – pridūrė jis.

Raketa, skraidinanti automobilio dydžio ESA erdvėlaivį „Intermediate eXperimental Vehicle“ (IXV), startavo apie 13:30 val. Grinvičo (15:30 val. Lietuvos) laiku, tikimasi, kad kosminė kapsulė maždaug po 100 minučių po starto nusileis Ramiajame vandenyne.

Po raketos pakilimo misijos kontrolės centro inžinierius pranešė: „Visi parametrai nominalūs“. Kitaip tariant, skrydis vyksta kaip numatyta, be jokių staigmenų ir nesklandumų.

ESA nurodė, kad IXV, kurio sukūrimo projektas kainavo apie 150 mln. eurų, atsiskirs nuo raketos 320 km aukštyje ir pakils iki 450 km aukščio prieš sugrįždamas į Žemės atmosferą.

Tuomet erdvėlaivis sulėtės iki mažesnio negu garso greičio ir išskleis parašiutą, kuris dar labiau sulėtins jo skrydį. Judamomis aerodinaminėmis plokštumomis ir manevriniais varikliais valdomas aparatas bus nukreiptas į numatytą nusileidimo vietą vandenyne, o prisipūtę balionai laikys jį vandens paviršiuje, kol atplauks aparatą iškelsiantis laivas.

Europa yra padariusi didelę pažangą raketų ir orbitinių sistemų technologijose, bet atsilieka nuo JAV kuriant sistemas, kurias galima grąžinti į Žemę ir dar kartą panaudoti, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė IXV projekto vadovas Giorgio Tumino.

„Padarėme viską, ką galėjome, kad užtikrintume jo saugumą, bet (skrydis) yra eksperimentinis. Žinome, kad kas nors gali nepasisekti, bet laikome sukryžiavę pirštus“, – sakė G.Tumino.

Pirmąjį kosminį IXV skrydį anksčiau planuota surengti pernai lapkritį, bet jis buvo atšauktas kilus susirūpinimui dėl žmonių saugumo regionuose, kuriuos kirs skrydžio trajektorija. ESA nurodė, kad ši problema buvo išspręsta parinkus alternatyvią trajektoriją.

IXV yra panašus į JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) „Space Shuttle“ tipo erdvėlaivius, kurių 30 metų vykdyta eksploatacija buvo baigta 2011-aisiais, taip pat į erdvėlaivį „Dream Chaser“, kuriamą JAV bendrovės „Sierra Nevada Corp.“

Tačiau eksperimentinis Europos aparatas skiriasi nuo minėtų sistemų tuo, jog yra besparnis.

IXV IXVA

Daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai, kuriuos galima nutupdyti aerodromuose, užuot nuleidus į vandenynus, gali padėti atpiginti projektus ir suteikti mokslininkams galimybę parsigabenti mėginių iš dangaus kūnų, tokių kaip kometos.

IXV, kurio korpusas yra aptakaus kūgio pavidalo, yra manevringesnis negu daugkartinio naudojimo kapsulės, kuriamos JAV bendrovių „Boeing“ ir „SpaceX“, bet paprastesnės konstrukcijos negu sparnuoti NASA erdvėlaiviai, aiškino G.Tomino.

IXVB


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *