JUNO ir kiti astrotyriai

JUNO, Jupiteris, Saturnas juno-spacecraft-jupiter

JUNO, Jupiteris, Saturnas – žavūs erdvėlaivių atliekami Saulės sistemos planetų tyrimai

JUNO astrotyris

Dabar per 20 erdvėlaivių vykdo mokslinius astronominių objektų tyrimus. Bene reikšmingiausi – du, tapę didžiausių planetų satelitais: Kasinis, sukantis 238 orbitą aplink Saturną, ir JUNO (JUpiter Near-polar Orbiter), po 5 metų kelionės jau lekiantis beveik 70 km/s (greičiau nei kiti astrotyriai) pirmąja 53 parų trukmės orbita apie Jupiterį. Gauti pirmieji 1300 neapdorotų vaizdų, su kuriais siūloma paeksperimentuoti patiems interneto naršytojams.

Jupiteris – 143 Mm skersmens (317 kartų didesnis už Žemę), sukasi 779 Gm nuotolyje nuo Saulės 13.06 km/s greičiu, apie savo ašį per 9 val 50 min, yra 1900 Yg masės ir 1,3 t/m3 tankio. 1610 m. G. Galileo teleskopu pastebėjo 4 palydovus, dabar žinomi 67 satelitai, kurių stambiausi – o5,5 Mm Ganimedas ir o4,7 Mm Kalista.

JUNO – 3625 kg (korpusas o3.5 x 3.5 m) astrotyris, ypatingas trimis Saulės elementų skydais (8.9 x 2.7 m didumo su 18 698 elementais), teikiančiais 400 W elektros (net taip toli). Dar turi 2×55 Ah akumuliatorius, 645 N stūmos varytuvą LEROS (hidrazino su azoto tetraoksidu). Pakeliui JUNO kelis kartus atliko gravitacinius manevrus, kol Saulės atžvilgiu pagreitėjo iki 11.1 km/s.

Dabar bus tiriama Jupiterio 100-150 K atmosfera, joje siaučiantieji vėjai bei konvekcijos, ypač polių srityse.

Erdvėlaivyje yra 71 x 51 mm 6 g aliuminio lentelė su Galileo portretu ir 3 figūrėlės – paties astronomo ir dievo Jupiterio su žmona Junona. 1 mlrd eurų vertės astrotyris yra veikiamas ypač pavojingų magnetinių laukų ir radiacijų (apie 200 kGy, – bent 100 mln. kartų intensyviau nei odontologų rentgenas).

JUNO, Jupiteris, Saturnas, juno-spacecraftF JUNO, Jupiteris, Saturnas, juno-spacecraftE JUNO, Jupiteris, Saturnas, juno-spacecraftD JUNO, Jupiteris, Saturnas, juno-spacecraftC JUNO, Jupiteris, Saturnas, juno-spacecraft JUNO, Jupiteris, Saturnas, juno-spacecraftBJUNO JPL laboratorijoje ruošiamas skrydžiui

New Horizons erdvėlaivis

New Horizons tebetiria Kuiperio juostos objektus ir atrastuosius satelitus Kerberos, Styx; patikslino Charono (1210 km), Niktės (48 km) bei Hidros (50 km) matmenis ir sukimosi parametrus; atsiuntė per 2000 vaizdų. Patyrinėjo Plutono ledynų Krun Macula, Sputnik Planum struktūras ir savybes, ypač paviršių atsinaujinimą; Vega Terra vietovėje pastebėjo dešimtis kraterių su aureolėmis (gal šviesesnio metaninio ledo) iki 50 km skersmens.

JUNO, Jupiteris, Saturnas, new horizons spacecraftsJUNO, Jupiteris, Saturnas new horizons stampPernai JAV išleido naujus pašto ženklus su Plutono ir New Horizons vaizdais

Rozeta astrotyris

Kiti astrotyriai: Rozeta atsiuntė daugiau 1000 vaizdų, po 26 mėnesių tyrimų ji bus nuleista Čuriumovo-Gerasimenkos kometon, sulėtinus iki 0,5 m/s; Dawn lieka prie asteroido Cereros, nors buvo planuota priartėti prie Adeonos, ir teikia duomenis cererlapiams sudaryti.

JUNO, Jupiteris, Saturnas, Rosetta-and-Philae at cometRozeta ir Philae prie Čuriumovo Gerasimenkos kometos

JUNO, Jupiteris, Saturnas, Nasa's Dawn Spacecraft Nears Encounter With Dwarf Planet CeresDawn prie asteroido Cerera

Tolimesni Saulės sistemos kūnai

Plutonas – 2374 km skersmens nykštukinė planeta, apskriejanti 4.4-7.4 Tm atstumu Saulę per 247.7 metų 4.72 km/s greičiu, apie savo ašį apsisuka per 6.4 parų; yra 1.25 Yg masės 1.7 t/m3 tankio

Kuiperio juosta (pagal JAV astronomą juostos atradėją G. P. Kuiper) – sritis už Neptūno orbitos, kurioje gausu (milijardai) ledinių objektų (iki 150 km didumo).

Įdomius metano dujų Marse tyrimus pradės ExoMars Trace Gas Orbiter (4.33 t, 3.2 x 2 x 2 m didumo su 424 N varytuvu, gabenantis 600 kg tyriklį Schiaparelli (bus nuleistas Marso paviršiun spalio 19 d.).

Mėnulio tyrimai

1968 – 1972 m. vykdyti Mėnulio tyrimai žmonių pilotuojamais astrotyriais (24 mlrd. dolerių Apollo programa) suteikė patirties ateities kosminei veiklai:

  • Per 6 skrydžius 12 astronautų pargabeno 380 kg Mėnulio grunto, rado 4 rūšių naujų uolienų, viena iš jų pavadinta armorkolituN. Armstrong, B. Oldrin, M. Collins garbei);
  • Astronautai fotografavo 70 mm juostų Hasselblad kameromis, duomenis 2004 m. suskaitmenino K.Teague ir įkėlė Project Apollo Archive bei Flickr portaluose;
  • Užplanavo Mėnulio bazę – tarpinę stotelę pakeliui i Marsą (ši dalis liko neįvykdyta).

45 tonų erdvėlaivis Apollo buvo sudarytas iš 4 dalių:

  • Varytuvų modulis (24.5 t o3.9 x 7.4 m) turėjo 45 kN pagrindini bei 16 x 0.5 kN pagalbinių judintuvų ir 18 t aerozino su NO4;
  • Trijų astronautų Įgulos modulis (5.9 t o3.9 x 3.2 m) su 12 varytuviukų;
  • Mėnulio modulis iš Tūpimo (11.7 t) ir Pakilimo (4.8 t) dalių ir sulankstomo elektromobilio Lunar Rover (210 kg, naudotas Apollo 15, Apollo 16 ir Apollo 17 misijose)

Marso astrotyriai

Marso astrotyriai: Mars Odyssey 16 metai siunčia vaizdus ir duomenis, Mars Reconnaisance Orbiter pažengė dulkių audrų tyrimuose, Opportunity po 4420-ji solų pasiekė Maratono slėni, Curiosity per 4 metus nuvažiavo per 10 km ir atsiuntė 250 tūkst. vaizdų. Jo komandoje dirba apie 100 žmonių, tarp jų daug moterų, kurių garbei nutarta vasario 11 d. švęsti Mokslo moterų ir merginų tarptautinę dieną.

2.45 t MAVEN du metus lig šiol matavo Saulės vėjus 150-6200 km aukščiuose nuo Marso, o panirimas dar 25 km I tankesnius atmosferos sluoksnius įgalins pamatuoti dujų nuotėkius kosmosan ir įvertinti jų įtaką Marso klimatui. Neseniai buvo priartėjęs prie Fobo (Phobos) iki 300 km atstumu ir atsiuntė spektrografinių duomenų cheminei sudėčiai analizuoti.

Fobas – 27 x 21 x 19 km didumo palydovas, skriejantis 9400 km nuotolyje nuo Marso centro.

0.76 t Mars Odyssey per 15 metų apskriejo Marsą daugiau 65 tūkst. kartų, dar turi kuro keliems metams ir tebeveikia kaip Curiosity ir Opportunity ryšininkas.

Pernai iš Kuru paleistas astrotyris eLISA Pathfinder (evolved Laser Interferometer Space Antenna 1.91 t o2.9 x 2.1 m) – gravitacinių bangų trijų etapų tyrimo pradininkas – 2016 sausio 22 pasiekė Lagranžo tašką (1.5 Gm nuo Žemės) ir pradėjo 6 mėn truksiančius erdvėlaiko iškreivėjimų matavimus. Dar stebės masyviąsias juodąsias skyles, binarines žvaigždes ir kt Didžiojo Sprogimo ankstyvosios fazės objektus. Viduje turi laisvai kabančius vakuume du kubo formos (46 mm 2 kg) bandinius iš aukso ir platinos.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *