NASA, Marsas, Orion – šiandien apie ilgą Orion projektą
NASA skrydžiai į Marsą suskirstyti į tris etapus
Iki XXI amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžios NASA ruošiasi pilotuojamai ekspedicijai į Marsą, tyrinėdama kosminių skrydžių į TKS biologiją. Antrame etape, kuris vadinasi „Bandymų poligonas“ (Proving Ground), astronautai skris į artimą Mėnuliui erdvę, pastoviai ilgindami ekspedicijų trukmę. Šio etapo pabaigą XXI amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje žymės metų trukmės ekspedicija prie Mėnulio. Tik po šio skrydžio NASA pradės ruoštis pirmajam tarpplanetiniam perskridimui.
Kad astronautai galėtų ištrūkti iš dirbtinio Žemės palydovo orbitos, JAV kuriamas sunkus erdvėlaivis Orion. Visos jo gyvenamosios patalpos sukoncentruotos viename nusileidimo aparato skyriuje, o šio erdvėlaivio didžiausia autonominio skrydžio trukmė yra maždaug trys savaitės. Todėl skrydžiams į erdvę apie Mėnulį, NASA be erdvėlaivio Orion reikės ir papildomo gyvenamojo modulio. Šia kryptimi dirbama, remiantis NASA NextSTEP programa. Kontraktus dėl erdvėlaivio gyvenamojo modulio preliminaraus projektavimo gavo keturios kompanijos: Lockheed Martin (pagrindinis Orion kūrėjas), Bigelow Aerospace, Boeing ir Orbital ATK. Nesunku atspėti, kad Bigelow siūlo naudoti „pripučiamą“ modulį. Orbital ATK ketina naudoti modifikuotą erdvėlaivio Cygnus versiją. Apie Boeing pasiūlymą mažai ką žinome.
Erdvėlaivio Orion gyvenamųjų modulių pavyzdžiai: Lockheed Martin, Boeing, Orbital ATK ir Bigelow Aerospace
Orion modulis
Lockheed Martin projekto ypatumai yra tie, kad šios kompanijos erdvėlaivio Orion modulis – jo maketo fotografija parodyta apačioje – nėra nepriklausomas. Jis turi variklių sistemą. Bet šis modulis, kad jo konstrukcija būtų paprastesnė, naudoja įvairias erdvėlaivio Orion sistema, tame tarpe ir pilnavertės gyvybės palaikymo sistemą, tai yra jis pateikia tik papildomą gyvenamąją patalpą su išėjimo į atvirąją kosminę erdvę šliuzu. Jis geba egzistuoti autonomiškai tik labai ribotą laiką, atlikdamas labai ribotas funkcijas. Kompanijos Lockheed Martin kuriamo erdvėlaivio Orion gyvenamojo modulio projekto vadovai mano, kad šis modulis gali tapti Mėnulio tyrimų iš jo dirbtinio palydovo orbitos infrastruktūros pagrindu.
Kompanijos Lockheed Martin modulio vidus
32 – tame Kosminiame simpoziume, įvykusiame Colorado Springs mieste, Bill Pratt, vadovaujantis modulio sukūrimui Lockheed Martin kompanijoje, pasakė: „Aš manau, kad toks modulis gali tapti forpostu šalims arba bet kurioms kompanijoms, suinteresuotoms išsilaipinimui ant Mėnulio paviršiaus“. Jo žodžiais, pramonei bus sudarytos galimybės panaudoti techniką, kurios kūrimas jau valstybės apmokėtas. Patį modulį bus galima praplėsti, prie jo prijungiant kitus modulius, tame tarpe ir užsienio partnerių ir privačių kompanijų, kas leis paversti jį panašiu į kosminę stotį.
Kompanijos Lockheed Martin mąstyme silpna vieta neabejotinai yra Mėnulio infrastruktūros pririšimas prie brangaus erdvėlaivio Orion, kurio paleidimui bus reikalinga dar brangesnė super sunkioji raketa SLS. Toks buities modulis turės prasmę tik jį naudojant pirmųjų Orion skrydžių metu, kadangi šių skrydžių metu jį kartu su erdvėlaiviu į orbitą bus galima iškelti ta pačia raketa. Tačiau šis modulis negalės atstoti kosminės stoties pagrindo tolimajame kosmose. Suprantamass kompanijos Lockheed Martin noras pačių kuriamam erdvėlaiviui NASA įsiūlyti ir gyvenamąjį modulį. Bet kol kas šios viltys atrodo nelabai realiomis.
Ateityje NASA išsirinks iš keturių kompanijų pateiktų pasiūlymų labiausiai tinkamą gyvenamojo modulio tolimajam moduliui koncepciją. Modulio prototipas turės būti sukurtas jau 2018 metais, o modulis, skirtas kosminiam skrydžiui, XXI amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje. Pirmasis erdvėlaivio Orion pilotuojamas skrydis planuojamas 2021 – 2023 metais.