Artemis – trumpalaikė NASA Mėnulio tyrimo programa

Artemide

NASA, išsilaipinimo Mėnulyje penkiasdešimtmetis, Artemis, Artemis – 1, Artemis – 2, Artemis – 3 – bandomosios misijos astronautams sugrįžtį Mėnulį iki 2024 metų pabaigos.

NASA ir Mėnulio programa

Šį šeštadienį (2019-07-20) pasaulis pažymėjo žmonių (Neil Armstrong ir Edvin Aldrin) išsilaipinimo Mėnulyje penkiasdešimtmetį. Tai labai svarbus žmonijos pasiekimas. NASA renginiai kiek priminė pompastiškus Jurij Gagarin 50 – ties metų skrydžio paminėjimus. Agentūra mano, kad svarbu didžiuotis buvusiais laimėjimais, ypač tose srityse, kur ji šiandien nieko naujo pateikti negali. Apollo programos sėkmingas įvykdymas – tai ne pilotuojamos astronautikos vystymosi mažas žingsnis, o jos vystymosi pikas. Nuo 1972 metų gruodžio mėnesio visos kitos pilotuojamos programos skraidino astronautus, kosmonautus, taikonautus į žemas orbitas aplink Žemę. O 2019 metais Apollo – 11 pasiekimais galėjo didžiuotis stiprios tarptautinės mokslinės Mėnulio bazės gyventojai.

2019-03-26 Baltieji rūmai paragino NASA sugrįžti į Mėnulį per labai trumpą laiką. Jau 2024 metų pabaigoje NASA astronautai jame turėtų nusileisti. Gerbiant senovės graikų dievo Apollo (jo garbei buvo praeito amžiaus septintajame – aštuntajame dešimtmečuose pavadinta pilotuojama Mėnulio tyrimų programa) seserį, nauja Mėnulio tyrimų programa pavadinama „Artemis” (Artemide). NASA per praėjusius keturis mėnesius nuo pranešimo apie šią kosminę programą paskelbimo parengė preliminarų dokumentą, kurį galime įvertinti.

Dabar NASA turi nebaigtą surinkti 70 tonų keliamosios galios SLS raketą ir nebaigtą surinkti erdvėlaivį Orion. Situacija, praėjus 10 darbo kūrybos metų, daugiau nei kvaila. Jei 2020 – iais metais į Baltuosius rūmus ateis demokratai, visa ši raketos ir erdvėlaivio sistema virs brangiu metalo laužu. Jei rinkimus laimės Donald Trump, 2020+ ir 2023 metais, geriausiu atveju, įvyks du šios erdvėlaivio ir sistemos bandomieji skrydžiai link Mėnulio.

Artemis programa

Jie vadinsis Artemis – 1 ir Artemis – 2. Pirmuoju atveju bepilotis erdvėlaivis turės apskrieti Mėnulį, o antruoju – apskrieti Mėnulį su astronautais, pakartodamas Apollo – 8 ekspediciją, įvykusią 1968 metų gruodžio pabaigoje. Artemis – 1 ir Artemis – 2 skrydžiai tai nėra kažkas naujo. Tai tos pačios „Tyrinėjimų misijos” (Exploration Mission, EM – 1 ir EM -2 ) pirmi du skrydžiai, tik pervadinti į Artemis – 1 ir Artemis – 2.

2019-07-01 NASA Artemis – 1 skrydžio Orion erdvėlaivio ekipažo kabina ir serviso modulis

Ekspedicijos Artemis – 1 skrydžio trajektorija

Ekspedicijos Artemis – 2 skrydžio trajektorija

Nusileidimas ant Mėnulio paviršiaus numatyta 2024 metais Artemis – 3 ekspedicijos metu.

Skirtingai nei Apollo erdvėlaivis, naujasis Orion erdvėlaivis neturi talpaus kuro bako, o SLS raketos pirmoji modifikacija gerokai nusileidžia raketos Saturn V naudingojo krovinio iškėlimo galimybėms. Norint nusileisti Mėnulyje, Mėnulio erdvėlaivis (tūpimo ir kilimo aparatai) turi startuoti atskira raketa ir susijungti su Orion erdvėlaiviu dirbtinio Mėnulio palydovo orbitoje. Šiam tikslui NASA nori pastatyti nedidelę orbitinę stotį Gateway, kurią sudarys energijos modulis (PPE) ir nedidelis šliuzo modulis, kuris taip pat kartais vadinamas gyvenamuoju. Sukurti energijos modulį kontraktą turi bendrovė Marax Technologies. Ji Mėnulio stoties energijos modulį kurs geostacionarinės platformos bazėje. Abu moduliai (energijos modulis ir nedidelis šliuzo modulis) turės būti iškelti į kosminę erdvę naudojant komercines raketas 2022 – 2024 metais.

Transporto į Mėnulį infrastruktūros trūkstamas elementas yra modulis, skirtas astronautams nusileisti ant jo paviršiaus ir, atlikus numatytus darbus ir mokslinius eksperimentus, pakilti nuo jo. Pagal NASA planą, nusileidimo – pakilimo modulį sudarys trys elementai: nusileidimo pakopa, kilimo pakopa ir tarporbitinis vilkikas (buksyras). Paskutiniai du elementai bus pakartotinai užpildomi kuru ir pakartotinai naudojami. Tarporbitinis vilkikas reikalingas nusileidimo – pakilimo moduliui, atjungtam nuo Mėnulio orbitinės stoties Gateway, perkelti į žemą apskritiminę orbitą aplink Mėnulį.

Artemis finansavimas

2019 metų gegužės mėnesį NASA direktorius James Bridenstine viename iš interviu įvertino, kad Artemis programai įgyvendinti reikalingas papildomas 20 – 30 milijardų JAV dolerių finansavimas. Šį įvertinimą palaikė JAV kosmoso pramonės atstovai. Baltieji rūmai siūlo kosmoso agentūrai 2020 metais papildomai skirti 1,6 milijardo JAV dolerių. Per ateinančius ketverius metus mėnulio programai reikės skirti 6 – 8 milijardus JAV dolerių per metus, tai yra, NASA biudžetas turėtų padidėti nuo dabartinio 21,5 milijardo JAV dolerių 28 – 30 milijardų JAV dolerių per metus. Išsamus Artemis programos biudžeto plano tyrimas dar nėra parengtas. Tikimasi, kad jis bus sudaryta ir parengtas visuomenei iki 2020 metų pradžios.

JAV vice prezidentas Michael Pence ir NASA direktorius James Bridenstine

Finansavimas – viena iš pagrindinių Artemis programos problemų. Kol kas kitiems metams nėra patvirtinta net papildoma 1,6 milijardo JAV dolerių suma, o ateityje didelių investicijų mėnulio programai skyrimas greičiausiai sukels aršias diskusijas Kongrese. Šiuo metu reikia nedelsiant kurti mėnulio nusileidimo – pakilimo modulį. Priešingu atveju numatytas 2024 metais astronautų nusileidimas ant Mėnulio iš mažai tikėtino taps neįmanomu.

Jau minėjome, kad pagrindinė Artemis programos rizika yra susijusi su politine situacija. JAV nacionalinės kosmoso agentūros vadovą skiria prezidentas. Kiekvienas naujasis Baltųjų rūmų vadovas nori atsiriboti nuo savo pirmtako veiklos, kurią jis aktyviai kritikavo rinkimų kompanijos metu. Todėl kosmoso politika, atėjus naujam prezidentui, dažnai pasikeičia iš esmės. Atėjęs į valdžią po George Bush prezidentas Barach Obama uždarė buvusią astronautų sugrįžimo į Mėnulį programą Constellaton. Prie šio prezidento svarbiu NASA tikslu buvo ekspedicija į Marsą. 2016 metais Barach Obama užleido vietą Donald Trump. Valdant šiam prezidentui, NASA vėl persiorientuoja į Mėnulį.

NASA ir Žemė

Lori Graver – buvusi senatorė – demokratė, 2009 – 2013 metais NASA direktoriaus pavaduotoja ir Barach Obama, Hillary Clinton, John Kerry patarėja kosmoso klausimais 2019 liepos 18 laikraštyje Washington Post publikavo straipsnį. Ji kviečia NASA visai atsisakyti pilotuojamų kosminių skrydžių ir rūpintis Žemės problemomis. Sunku pasakyti ar tai butų oficiali Baltųjų rūmų pozicija, jei 2020 metais prezidento rinkimus laimėtų demokratai. Tačiau būtų naivu tikėti, kad Artemis projektą palaikys naujasis prezidentas demokratas. Nusileidimas į Mėnulį gali būti atšauktas arba atidėtas vėlesniam laikui. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad Lori Graver požiūris astronautikos klausimais daug priimtinesnis Amerikos žmonėms, nei prezidento Trump skubaus išsilaipinimo Mėnulyje ambicijos. Gegužės mėnesį atliktos apklausos duomenimis, grįžimą į Mėnulį labai svarbiu tikslu įvertino tik 23% apklaustų suaugusių amerikiečių. Jų net 68% palaikė asteroidų ir kitų grėsmių Žemei stebėjimą.

Be to, pats Donald trump, išsaugojęs valdžią, negarantuoja Mėnulio programai ateities. Jam tai yra priešrinkiminis projektas. Kosmonautikos problemų, šio projekto esmės, sudėtingumo jis nelabai supranta. Tai liudija jo klausimas „ar dabar įmanoma iš karto skristi į  Marsą, apeinant Mėnulį”.  Po sėkmingų 2020 metų rinkimų prezidentui Donald Trump Artemis programa praras bet kokią prasmę, todėl jos finansavimo nutraukimo klausimas gali lengvai tapti dėl kokio nors kito svarbaus susitarimo su demokratais Kongrese objektu.

Gateway ir NASA

Kai kurie dideli techniniai klausimai liko neišspręsti. Pavyzdžiui, Baltųjų rūmų biudžeto specialistai nori, kad NASA atsisakytų sumanymo pastatyti Gateway orbitinę stotį dėl ekonomijos. Svarbu patenkinti prezidento reklaminį norą 2024 metais nusileisti ant Mėnulio paviršiaus. O kas po to? Nusileisti ant Mėnulio paviršiaus be orbitinės stoties techniškai įmanoma. Reikėtų sukonstruoti sunkesnį ir žymiai sudėtingesnį vienkartinio panaudojimo nusileidimo – pakilimo aparatą. NASA bando išgelbėti, nurodydama, kad stotis yra strategiškai svarbi organizuojant ilgalaikį astronautų būvimą tolimame kosmose. Be orbitinės stoties programa Artemis rizikuoja būti trumpalaike, kaip praeitame amžiuje atsitiko su Apollo programa.

Mėnulio orbitinės stoties koncepcija 2018 metais, kai greitu laiku nusileisti ant Mėnulio paviršiaus dar negalvojama

Ir šios orbitinės stoties moduliai

Gateway stotis

JAV kosmoso pramonės atstovai nori ilgalaikių valstybės investicijų ir todėl pasisako už Gateway stoties statybą. Manoma, kad jų nuomonė bus lemiama. Pažvelkime į pastaruosius 20 metų NASA kuriamus naujus pilotuojamos kosmonautikos projektus. Net pasikeitus Baltuosiuose rūmuose valdžiai ir agentūros strategijai nepavyko sunaikinti kai kurių projektų, svarbių pramonės lobistams. Visų pirma, tai erdvėlaivis Orion. Jo sukūrimo kontraktas su įmone Lockheed Martin buvo sudarytas 2006 metais. Praėjo trylika metų. Per šį laiką erdvėlaivis keletą kartų pervadintas (Pirmasis erdvėlaivio pavadinimas CEV – Crew Exploration Vehicle – pilotuojamas tyrimų erdvėlaivis. Po to pavadintas žinomo žvaigždyno Orion vardu. Prezidentaujant Barach Obamai vadinosi MPCV – Multi Purpose Crew Vehicle), tačiau jis sėkmingai išgyveno du administracijos Baltuosiuose rūmuose pasikeitimus. Antra, didelį šansą išlikti turi raketa SLS. Jos pirmtakė Ares V susidūrė su didelėmis techninėmis problemomis. SLS vis dar surenkama. Tikimasi, kad bandomojo skrydžio Artemis – 1 raketos pirmoji pakopa bus surinkta iki šių metų pabaigos. Todėl mažai tikėtina, kad bus atsisakyta SLS raketos.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *