Raketos CZ-5 testai

CZ-5B

Pirmasis raketos CZ-5 (Changzheng 5, angliškai Long March 5, lietuviškai Didysis Žygis 5) startas planuojamas 2016 metų rugsėjo mėnesį. Iki 2016 metų vasario pradžios raketa sėkmingai „pasimatavo“ starto aikštelės paleidimo sistemų įrenginius. Testai truko 130 dienų ir buvo sėkmingi. Jie atlikti naujajame Wenchang palydovų paleidimo centre Hainan saloje. Tai šiandien galingiausia Kinijos Long March šeimos raketa.

Kinijos vyriausybė pritarė šios raketos gaminimui 2007 metais. Tiek prireikė laiko idėją popieriuje paversti realiu gaminiu. Ji pirmajam bandomajam skrydžiui šiais metais bus surenkama Tiandzine, pakrantės mieste šalia Pekino. Visi kuro bakai pirmajai raketai jau yra pagaminti.

CZ-5BCZ-5CRaketa CZ-5 priešstartiniams bandymams

cz-5-maketasRaketos CZ-5 maketas

Naujosios raketos aukštis 57 metrai, centrinio bloko skersmuo – 5 metrai. Į LEO ji galės iškelti iki 25 tonų masės palydovą ar kitą naudingąjį krovinį, o į GTO – iki 14 tonų masės palydovą.

Raketą CZ-5 Kinija planuoja panaudoti baigiamajai nepilotuojamai Mėnulio tyrimų programai. Šiomis raketomis planuojama nuskraidinti į Mėnulį automatines kosmines stotis „Chang’e-5” ir „Chang’e-6”, kurios į Žemę atgabens Mėnulio uolienų pavyzdžių. „Chang’e-5” turėtų skrieti 2017 metais.

LM-ALM-BPirmajame piešinyje „Chang’e-5” su mechanine ranka ima Mėnulio grunto pavyzdį,  antrajame – „Chang’e-5” pakilimo aparatas startuoja į Žemę su Mėnulio grunto pavyzdžiu

Numatoma raketas CZ-5 panaudoti Kinijos orbitinės stoties, kurią numatoma iškelti atskiromis dalimis į orbitą 2020 metais, paleidimui.

Space stationChina space station constructionBūsimoji Kinijos orbitinė stotis

Būsimos raketos CZ-5 galimybės yra prilyginamos iuo metu pačiai galingiausiai NASA raketai Delta IV Heavy.

d4hRaketa Delta IV Heavy

delta-4-heavy-launchRaketos Delta IV Heavy startas

Delta IV Heavy bRaketa Delta IV Heavy su naudinguoju kroviniu

Raketų CZ-5 charakteristikos

Raketos modelis CZ-5A CZ-5B
Greitintuvai (varikliai) 4xCZ-5-300, 2xYF-100 4xCZ-5-300, 2xYF-100
Pirmoji pakopa (varikliai) CZ-5-500, 2xYF-77 CZ-5-500, 2xYF-77
Antroji pakopa (varikliai) - CZ-5-HO, 2xYF-75D
Trauka prie Žemės paviršiaus, MN 10,64 10,64
Startinė masė, t 869 837
Palydovo masė į LEO, t 25 -
Palydovo į masė GTO, t - 14

LEO – žema orbita apie Žemę, 200 km aukštis, GTO – geostacionarinė orbita, 35,786 km aukštis

Numatomų sukurti CZ-5 raketų charakteristikos

Raketos modelis CZ-5-200 CZ-5-320 CZ-504 CZ-5-522 CZ-5-540
Greitintuvai (varikliai) - 2xCZ-5-200, (2xYF-120t) 4xCZ-5-300, (8xYF-120t) 2xCZ-5-200 2xCZ-5-300, (6xYF-120t) 4xCZ-5-200, (4xYF-120t)
Pirmoji pakopa (varikliai) CZ-5-200, (YF-120t) CZ-5-300, (2xYF-120t) CZ-5-500, (2xYF-50t) CZ-5-500, (2xYf+50t) CZ-5-500, (2xYF-50t)
Antroji pakopa (varikliai) CZ-YF 73, (YF-73) CZ-5-KO, CZ-5-HO, (2xYF-75) CZ-5-HO, (2xYF-75) CZ-5-HO, (2xYF-75)
Trečioji pakopa (LEO nenaudojama) - CZ-5-HO, (YF-75) - - -
Trauka prie Žemės paviršiaus, MN 1,34 7,2 10,64 8,24 5,84
Pilna masė, t 82 420 800 630 470
Raketos aukštis, m 33 55 62 58 53
Naudingojo krovinio į LEO masė, t 1,5 10 25 20 10
Naudingojo krovinio į GTO masė, t - 6 14 11 6

CZ-5 familyRaketų CZ-5 šeima: CZ-5-200, CZ-5-320 ir CZ-5-504

CZ-5 kūrimas

Atsakingasis CZ-5 konstruktorius – Long Lehao. Pagrindinis raketų CZ-5 tikslas – patenkinti Kinijos poreikį iškelti iki 25 tonų naudingąjį krovinį į LEO ir iki 14 tonų naudingąjį krovinį į GTO per ateinančius 20 – 30 metų. Apie šį projektą buvo paskelbta 2001 metų vasarį, o 2002 metų pradžioje buvo manoma, kad pirmosios raketos paleidimas įvyks 2008 metais. Tačiau šio projekto realus finansavimas buvo skirtas tik 2007. Apie tai pranešė projekto kūrėjai Kinijos provincijoje Dongbei įvykusios parodos metu.

2007 metų spalio 30 dieną buvo pradėta statyti gamykla raketai CZ-5 Tiandzino mieste netoli uosto, kuris bus panaudotas didelių raketos blokų gabenimui į starto aikšteles (gabenti raketos 5 m skersmens centrinį bloką galima tik vandens keliu). Raketos bus vežamos į Vetčangą Hainan saloje. Naujoji gamykla turės daugiau kaip pusės milijono kvadratinių metrų plotą. Statyba kainavo daugiau kaip 4 500 milijonų juanių (594 mln eurų). Pirmoji statybos darbų eilė baigta 2009 metais. Gamykla pastatyta 2012 metais. 2008 metų liepą buvo baigti kurti raketos pirmosios pakopos varikliai.

CZ-5 šeimos konstrukcija

Raketos generalinis konstruktorius – Li Dong iš Kinijos raketų technologijos akademijos. Visų šios raketų šeimos pagrindas yra centrinis, ne didesnis kaip 5,2 metrų skersmens, blokas. Bendras aukštis 60,5 m, masė 643 tonų, bendra variklių trauka starto metu 833,8 ts. Šoniniai greitintuvai skirtinguose raketos variantuose yra nuo 2,25 iki 3,35 metrų skersmens ir bus prijungiami prie raketos centrinio bloko. Galimas variklių pasirinkimas (1200 kN traukos žibalo/skysto deguonies varikliai arba 500 kN traukos skysto vandenilio/skysto deguonies varikliai). Viršutinė pakopa naudos modifikuotą skystojo kuro variklį YF-75.

Variklių kūrimas prasidėjo 2000 – 2001 metais. Jų bandymai atlikti 2005 metais Kinijos nacionalinėje kosmoso administracijoje. Varikliai YF-100 ir YF-77 buvo sėkmingai išbandyti 2007 metų viduryje.

CZ-5 šeimos raketos į žemą orbitą aplink Žemę iškels nuo 1,5 iki 25 tonų naudingąjį krovinį, o į geostacionarią orbitą iškels – nuo 1,5 iki 14 tonų naudingąjį krovinį. Tai leis pakeisti pakeisti iki šiol naudojamus raketų modelius CZ-2, CZ-3 ir CZ-4, kurie naudojami dabar. Pati galingiausia CZ-5 raketa turės centrinį bloką, kurio skersmuo bus didesnis nei 5 metrai, su keturiais pakabinamais 3,5 metrų skersmens greitintuvais ir galės į LEO iškelti 25 tonų naudingąjį krovinį.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *