Rusija ir kosmosas

Rusija Proton

Rusija 1991 metais perėmė Sovietų Sąjungos kosminius pasiekimus: pirmojo satą paleidimą, pirmojo žmogaus skrydį į kosmosą, pirmąją orbitinę stotį ir kitus žymius įvykius. Dabartiniu metu šalis kosmose į priekį juda tik kalbomis. Rusija trypčioja vietoje kalbomis ape kosmosą.

Rusija – keli faktai

2000 metais Rusijai (startūnas Proton ir Sojuz) teko 42 nuošimčiai pasaulinių kosmoso startų, 2005 – 44 %, 2010 – 43 %. 2015 prasidėjo smukimas – 32 % paleidimų. 2020 metais Rusija įvykdė tik 16 % pasaulinių kosminių startų. Smukimas akivaizdus. Žymią startų dalį atėmė Kinija ir SpaceX startūnas Falcon 9. Beje, panašų smukimą patyrė ir startūnas Ariane-5.

Į aktyvią paleidimų rinką atėjo nauji žaidėjai, vyko natūralūs komerciniai procesai. Rusija įvairius krovinius į kosmosą paleisdavo santykinai pigiai, kaina svyruodavo ~ 70-80 mln USD už 23 tonų iškėlimą į žemą orbitą apie Žemę (LEO). Atėjo nauji rinkos žaidėjai, sumažino kainas ir Rusija prarado žymią rinkos dalį. Kainų sumažėjimą nulėmė daugkartinis Falcon 9 startūno, tiksliau, jo pirmosios pakopos, naudojimas.

Pateikiami 2018 pabaigos skaičiai, 2021 metais Falcon 9 starto kaina yra apie 55 mln. USD

Rusija atsakas į Starlink ir OneWeb projektus

2018 metais Rusija atsako į palydovinio interneto žvaigždynų Starlink bei OneWeb kūrimą ir pateikia Sferos projektą. Priminsime: Starlink idėja pateikta 2015, OneWeb idėja 2012 metais. 2020 OneWeb bankrutavo, atgimė 2021 metais ir tęsia veiklą. Rusija į Sfera ketina sujungti navigacijos (Glonass satų žvaigždynas), ryšių (Eksperss ir Ekspress-PB satai), daiktų interneto arba IoT (Maraton satai), retransliacijos (Luč satai), asmeninio palydovinio ryšio (Gonec satai), plačiajuosčio interneto (Skif satai), Gazprom ryšio satų (Jamal satai) paslaugas.

Sphere Rusija

Galbūt, Sferos projektas startuos po pirmojo sato paleidimo 2022 metais

2021 pavasarį Sfera yra vis dar popierinis projektas. Starlink interneto palydovų žvaigždyne orbituoja veikiantys 1350 satai, OneWeb – 146 satai. Starlink jau teikia interneto paslaugas JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Graikijoje, Australijoje, Prancūzijoje ir t.t.

Rusija ir Kinijos atsakas

Į palydovinio interneto rinką ketina ateiti Kinija, kurios Beijing Commsat Technology korporaciją remia valstybė. 2020 metais Kinija palydovinį internetą paskelbė viena iš strateginių kosmoso veiklos sričių. Pagal korporacijos Beijing Commsat Technology Development įkūrėjo Xie Tao skaičiavimus, jei Kinija į infrastruktūrą (satų kūrimas ir paleidimas, antžeminių terminalų kūrimas) investuos ~ 15.4 mlrd USD, tai palydovinio interneto operatoriai per metus gaus apie 30 mlrd USD pelno. Bendra antžeminių terminalų bei paslaugų, susietų su palydoviniu internetu, rinkos vertė gali siekti apie 108 mlrd. USD.

Kompanija Beijing Commsat Technology įsteigta 2015 metais. 2018 vasarį bei gruodį iškelti testiniai interneto satai Junior Star One ir Ladybug Series (7 satai). 2021 pradžioje kompanija iš vyriausybės gavo 150.4 mln USD finansinį palaikymą. Tangshan mieste pastatytas pirmas fabrikas serijinei interneto satų (500-700 kg) gamybai.

CZ-8 China Rusija

Startūnas CZ-8 iškelia Kinijos testinius interneto satus

Per artimiausią dešimtmetį į LEO gali būti iškelta apie 100 000 satų. Apie 50-60 tūkst. satų iškels JAV, 30-40 tūkst. – Kinija, 10-20 tūkst. – Jungtinė Karalystė, Indija ir Rusija bei kitos šalys. Jei taip nutiktų, iš esmės žlugtų optinė astronomija. Ji optiniais teleskopais Žemės paviršiuje gauna informaciją apie dangaus kūnus ir vėliau ją analizuoja.


Komentarai apie “Rusija ir kosmosas”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *