Europa ir kosmosas – čia buvo pradžia… ir Kazimieras Simonavičius
2020 metų Europos šalių kosmoso biudžetai
Bendras Europos šalių kosmoso biudžetas 2018-2020 metais padidėjo 0.37 % per metus. Palyginus su Afrikos 34.79 % augimu, Europai lyg ir reiktų didinti išlaidas kosmosui. Europoje yra daugiausiai žemyno šalių (50 šalių, 37 kosmoso agentūros), aktyviai dalyvaujančių kosmoso projektuose. Beveik visos Europos šalys turi palydovą arba dalijasi duomenimis su kitomis šalimis. Europos šalys taiko atvirų duomenų strategijas, kad būtų lengva surinkti išankstinę informaciją apie vyriausybių išlaidas. Europos šalys taip pat vykdo keletą partnerystės projektų per ESA, EUMETSAT (Europos satų agentūra orų, klimato ir aplinkos iš kosmoso stebėjimui) ir tarpvyriausybines partnerystes.
Daugelis kitų Europos valstybių, priklausiančių Europos Kosmoso Agentūrai (ESA), didžiąją dalį savo biudžeto kosminėms veikloms skiria pagal ESA programas. Tai Čekija, Estija, Suomija, Graikija, Airija ir Rumunija.
Kitos šalys, sudariusios bendradarbiavimo susitarimą su ESA, yra Bulgarija, Kanada (Šiaurės Amerikos valstybė), Kroatija, Kipras, Latvija (tikroji ESA narė nuo 2020 metų vasaros), Lietuva, Malta, Slovakija ir Slovėnija.
Airija neturi neturėdama kosmoso agentūros, todėl investicijos į kosmosą valdomos per Verslo ir inovacijų departamentą, o kosminis biudžetas daugiausia skiriamas ESA kosmoso programoms. Airijos įnašas į ESA per pastaruosius trejus metus nuolat augo – nuo 20.53 mln. USD 2018 metais iki 28.27 mln. USD 2020 metais.
Atskirai formuojamas EUMETSAT biudžetas
Atskirai paminėtina yra ESA narė Begija, per metus skirianti kosmosui apie 260.3 mln. USD, nors ir neturi kosmoso agentūros. Ispanijos regionas Katalonija 2020 metais skyrė 2.85 mln USD ir įkūrė nacionalinę komoso agentūrą. Dar skyrė papildomus 20.52 mln. USD šešiems ryšių palydovams sukurti ir iškelti. Baltarusija, Rusija ir Ukraina nėra ESA ir EU narės. Glaudžiai bendradarbiauja Rusija ir Baltarusija, Ukraina nori bendradarbiauti su NASA ir ESA.
Europos šalių kosmoso agentūros
Europos lyderiai yra Prancūzija, Vokietija ir Italija, kosmosui atitinkamai skiriančios po 1.57 mlrd., 1.96 mlrd. ir 759 mln. USD per metus.
Austrija – Austrian Space Agency (FFG), Baltarusija – Belarus Space Agency (BSA), Katalonija – Catalan Space Agency, Danija – Denmark’s National Space Institute (DTU Space), Estija – Estonian Space Office (EAS), Prancūzija – Centre National d’Etudes Spatiales (CNES), Vokietija – German Aerospace Centre (DLR), Vengrija – Hungarian Space Research Office (HSO – įsteigta 1992 metais), Italija – Italian Space Agency (ASI), Luksemburgas – Luxembourg Space Agency (LSA), Norvegija – Norwegian Space Agency (NOSA), Lenkija – Polish Space Agency (POLSA), Portugalija – Portugal Space (PT), Rusija – Roscosmos State Corporation for Space Activities (Roscosmos), Ispanija – National Institute for Aerospace Technology (INTA), Švedija – Swedish National Space Agency (SNSA), Šveicarija – Swiss Space Office (SSO), Nyderlandai – Netherlands Space Office (NSO – įstegta 2009 metais), Ukraina – State Space Agency of Ukraine (SSAU), Jungtinė Karalystė – United Kingdom Space Agency (UKSA).
Europos šalių kosmoso biudžetai 2020 metais