Ukraina grįžta per Skyrora

Ukraina, Skyrora, Škotija

Ukraina, Skyrora, Škotija – dar viena valstybė tęsia astronautikos programą

Pradžioje Ukraina

Ukraina, Skyrora, Škotija

Skyrora raketa paruošta Ukrainoje

Paskelbta informacija apie Skyrora ruošiamą variklių testą Škotijos Kornvalio aerouoste (Cornwall Airport Newquay). Varikliai jau porą metų konstruojami kartu su kompanija Frazer Nash.

Ukraina, Skyrora, Škotija

Frazer Nash raketinis variklis

Pagrindinis konstruojamų skysto kuro variklių akcentas yra jų pakartotinis paleidimas orbitoje, siekiant skirtingus palydovus iškelti į skirtingas orbitas.Skyrora variklių kuro pora yra žibalas ir vandenilio peroksidas, kuris gali ilgai būti raketoje nepalankiose oro sąlygose, kokios yra Škotijoje. Vandenilio peroksido koncentracija per metus sumažėja vos 2 %.

Ukraina, Skyrora, Škotija  Ukraina, Skyrora, Škotija

Ukraina, Skyrora, Škotija

Dar vienas Skyrora variklių privalumas – jų dalys spausdinamos 3D būdu.

Tai gali tapti geru Jungtinės Karalystės astronautikos vystymosi stimulu, nes būtent Kornvalio aerouostas yra pasirinktas kaip būsimas Škotijos kosmodromas. Į aerodromo pavertimą ksomodromu bus investuota per 1 mlrd. €.

Jungtinė Karalystė turėjo raketas Skylark ir Black Arrow, paskutinioji 1971 metais spalio 28 iškėlė pirmąjį Jungtinės Karalystės palydovą. Nauja Skyrora raketa leistų Jungtinei Karalystei turėti savo kosmodrome savo raketą.

Ukraina, Skyrora, Škotija

Būsimojo Kornavalio kosmodromo direktorius Miles Carden (centre), nuo jo į dešinę Skyrora variklių inžinieriai Jack-James Marlow ir Michael Andrievskiy

Ukraina, Skyrora, Škotija

Būsimasis Kornavalio kosmodromas statomas Škotijos pietvakariuose

Kompanija Skyrora turi du padalinius. 2017 metais kompanija atidarė savo būstinę Londone, jai vadovauja Vladimir Levikin. Škotijoje, Edinburgo ir Glazko miestuose Skyrora turi gamyklas. Kitas padalinis, kuriam vadovauja Pavel Botsula ir nuo kurio pasidėjo Skyrora, įsikūręs Ukrianoje, Dniepre. Tame pačiame mieste Skyrora turi tyrimų ir vystymo centrą bei gamyklą.

Apie Ukrainos astronautiką

Priminsiu Ukrainos pasiekimus astronautikoje. Tai viena iš kelių valstybių pasaulyje, turinčių pilną astronautikos paslaugų spektrą nuo raketų, variklių, palydovų kūrimo iki jų paleidimo. Trumpai: raketos Циклон-4, Циклон-4M, Зенит-2SLБ, Зенит-3SL, Зенит-3SLБ, Зенит-3SLБФ, Днепр, Маяк, Антарес, Žemės zondavimo ir komunikaciniai palydovai Сич-2-1, Сич-2-М, Сич-3-О, Сич-3-Р, YuzhSat, YuzhSat-1 ir aišku, skysto bei kieto kuro raketiniai varikliai РД-801, РД-809, РД-809К, РД-810, РД-843, РД-853, РД-859, РД-861К, РД-866, ДУ-802, РД-868, РД-8, РД-855, РД-856. Iš jų žinomiausia yra raketa Зенит-3SL, naudota projekte Sea Launch iki Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir Ukrainoje sukelto karo. Vėliau Sea Launch transformavosi į S7.

Ukraina, Skyrora, Škotija

Ukrainos palydovas Сич-2-М

Kai Šiaurės Korėja 2011 metais vėl aktyviai pradėjo vykdyti balistinių raketų bandymų programą, pasaulyje daug demėsio buvo skirta Ukrainai. Tam buvo trys prielaidos: Šiaurės Korėjos raketų vienos degimo kameros variklis yra seno, dar sovietiniais laikais Ukrainoje gamintos variklio РД-250 (ir vėlesnių modifikacijų kopija). Šis variklis buvo naudotas Sovietų tarpžemininėse balstinėse raketose SS-9; vienos kameros РД-250 galėjo būti sukurtas ir/arba gaminamas, Ukrainoje, Dniepre įsikūrusioje kompanijoje Yuzhmash; kelis tuzinus atsarginių РД-250 variklių, buvusių Dniepre, galėjo pavogti Yuzhmash darbuotojai, parduoti juodojoje rinkoje ir nugabenti tūkstančius kilometrų į Šiaurės Korėją.

 Ukraina, Skyrora, Škotija

РД-250 variklis

Ukraina, Skyrora, Škotija

ir jo arba klonuoto variklio testavimas Šiaurės Korėjoje

Ukraina, Skyrora, Škotija

Raketos Yuzhmash gamykloje Ukrainoje

Atsižvelgiant į besienę Sovietų Sąjunga, tikėtinas RD-250 variklių patekimo į Šiaurės Korėją kelias per Rusijos kompaniją Energomash. Tiek Energomash, tiek Yuzhmash Sovietų Sąjungoje buvo sovietų tarpžemininių balistinių raketų variklių gamintojos. Apie 1990 metus Ukraina gamino 30 % Sovietų Sąjungos karinės produkcijos, joje buvo 750 gamyklų, 140 mokslinių tyrimų įmonių, dirbo 1.5 mln žmonių.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *