Tolimiausieji erdvėlaiviai

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2 – puikus tekstas apie toliausiai nuo Žemės nuskridusius erdvėlaivius

Planetų tyrimai erdvėlaiviais

Vien Saulės sistemai priskiriama 8 planetos, kelios nykštukinės planetos ir tūkstančiai asteroidų bei kometų. Žmonės juos stebi jau seniai, o nuodugniau tyrinėti pradėjo tik prieš 50 metų, sukūrus kosmines raketas, erdvėlaivius ir robotizuotus tyriklius.

Toliausiai nuo Žemės yra nulėkęs erdvėlaivis Voyager 1. 38 metus jis tyrė Jupiterio ir Saturno sistemas (1980 m. fotografijoje astronomas S.Collins atrado palydovą Pandorą). Prie erdvėlaivių Voyager kūrimo prisidėjo ir lietuvis Algimantas Avižienis.

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, Voyager1 testVoyager 1 testavimas laboratorijoje

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, Voyager1 Titan/Centaur 6Raketa Titan Centaur kelia erdvėlaivį Voyager 1

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2 Erdvėlaivis Voyager 1

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2Erdvėlaivis Voyager 2

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, Voyager recordErdvėlaivio Voyager plokštelė

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, VoyagerPlokštelės su įrašu vieta

Saulė yra 1391 Mm didumo 1,41 t/m3 tankio 5780 K temperatūros (paviršiuje) žvaigždė, aplink kurią skrieja Žemė (vid. 15 Gm atstumu) ir planetos, spinduliuojančios 384 YW galios (karštos plazmos iš 74 % vandenilio, 24 % helio ir kt.) kamuolys.

Jupiteris – 143 Mm 1,33 t/m3 135 K planeta, skriejanti aplink Saulę 78 Gm atstumu.

Saturnas – 120 Mm 0,69 t/m3 95 K planeta su 138 Mm pločio 40 m storio žiedu, 144 Gm nuotolyje nuo Saulės.

New Horizons link Plutono

Tolimiausios planetos Plutono tyrimo erdvėlaivis New Horizons gravitaciniu manevru ties Jupiteriu pagreitino savo artėjimą prie tikslo. Sugedus pagrindiniam kompiuteriui, automatiškai įsijungė rezervinis, bet sulėtėjo duomenų perdavimas – dar užtruks apie 18 mėnesių, juolab signalas pasiekia Žemę tik per 4,5 valandas.

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, New Horizonts in laboratoryNew Horizons ruošiamas startui Kenedžio kosminiame centre

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, New HorizonsAlgimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, New Horizons trajectoryNew Horizons skrydžio trajektorija

New Horizons turi 7 mokslinius prietaisus ir 16 mikrovarytuvų, tyrė storą 1,6 Mm bet retą Plutono atmosferą, aptiko daug azoto viršutiniuose sluoksniuose ir metano – žemesniuose. Paviršiuje aptiko kalnų (iki 3 km), kanjonų (iki 10 km gylio), ledo lygumų bei gigantiškų geizerių.

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, Pluto image 2015 07 14Plutonas 2015 liepos 14 dieną

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, Charon image 2015 07 13Charono nuotrauka 2015 liepos 13 dieną

Plutonas – 2,27 Mm 2,06 t/m3 45 K planeta apie 6 Tm nuo Saulės; Charonas – 1,2 Mm

Cassini lėks link Saturno

Cassini erdvėlaivis (pavadintas italų astronomo G.Kasinio, 1675 m. atradusio Saturno žiedą ir palydovų, garbei) gravitaciniais manevrais ties Venera, Žeme bei Jupiteriu pasigreitino ir artėdamas prie Saturno atrado lig šiol nepastebėtus Methone, Pallene, Polydeuce jo palydovus. Patikslino Saturno sukimosi periodą esant 6 minutėmis didesnį nei 1980 m. matuotas Voyager. Pralėkdamas pro Enceladą tyrė jo ploną atmosferą iš anglies oksido ir vandens. 2005 m. priartėjo prie didžiausio palydovo Titano, kuriame aptiko skystų metano, etano, benzolo (iki 100 km didumo ežerų) ir nuleido jo paviršiun 319 kg tyriklį Huygens (olandų fiziko ir astronomo K.Heigenso, 1655 m. atradusio Titaną, garbei). Tyriklis smarkiai įkaito gan tankioje 150 kPa Titano atmosferoje, bet jo spektrometras, radiometras, chromatografas, analizatoriai sėkmingai matavo įvairius parametrus (net magnetinį lauką) 2,5 val leidimosi metu ir 1,5 val paviršiuje. Sulėtintas parašiutais Huygens šoktelėjo apie 12 cm ir slystelėjo apie 30 cm, bet atsiuntė per 350 vaizdų. 2008 m. Cassini vėl priartėjo prie Encelado ir aptiko nepaaiškinamų geizerių, iš kurių trykšta net 100 km aukštyn vandens garai, kurių lašai užšąla ir kaip sniegas dengia paviršių bei Saturno žiedą. Tapęs pirmuoju dirbtiniu Saturno satelitu, Cassini tebetiria atrastuosius ir kt. palydovus. Pagal foto duomenis ketinama sudaryti Titano 3-mačius titanlapius.

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, Huygens coverTyriklis Huygens uždengiamas gaubtu

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2 Cassini HuygensErdvėlaivis Cassini ir tyriklis Huygens ruošiami skrydžiui

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, Cassini Huygens StartRaketa Titan Centaur iškelia erdvėlaivį Cassini ir tyriklį Huygens

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, Cassini-HuygensErdvėlaivis Cassini ir tyriklis Huygens

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, TitanTitanlapis

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, TitanasTitano vaizdas iš 5 km aukščio

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, Huygens TitanasTyriklis Huygens perdavė pirmąjį Titano paviršiaus vaizdą

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, Titano EžerasSkysto metano ežeras Titane

Titanas – 5,15 Mm 1,88 t/m3 94 K Saturno palydovas, skriejantis 1,2 Gm atstumu

Enceladas – 500 km didumo Saturno palydovas, skriejantis 238 Mm atstumu

Labiausiai nutolę nuo Žemės erdvėlaiviai

Masė, kg Matmenys, m Elektros galia, W Starto data Nuotolis, Tm Vertė, mlrd USD
Pioneer 10 258 ^0.76x0.36 155 1972 03 02 16 0,38
Pioneer 11 259 ^0.76x0.36 155 1973 04 06 13,5 0,38
Voyager 2 722 o1.78x0.47 420 1977 08 20 15 0,49
Voyager 1 722 o1.78x0.47 420 1977 09 05 19 0,49
Cassini 5600 o4x6.8 880 1997 10 15 1,3 3,26
Rosetta 2900 2.8x2.1x2 1500 2004 03 02 0,3 1,3
New Horizons 478 2.2x2.7x3.2 228 2006 01 19 4,8 0,7
Dawn 1240 1.5x2.36 1300 2007 09 27 0,367 0,473

Pioneer 10 ir Pioneer 11

Ilgiausiai (jau 43 metus) tolstantis erdvėlaivis Pioneer 10, pirmasis pralėkęs Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno orbitas, 2003 m. atsiuntė žinią esąs 12 Tm nuo Žemės beveik tarpžvaigždinėj erdvėj Aldebarano kryptimi. Jo dvynys Pioneer 11 buvo priartėjęs 42 Mm iki Saturno, atsiuntė žiedo sistemos vaizdų, pralėkė Epimetheus palydovą ir juda Scutum – Skydo – žvaigždyno kryptimi (Galite pažiūrėti kur yra Pioneer 11 šiuo metu – http://theskylive.com/pioneer11-tracker). Abu turi radioizotopinius elektros generatorius, po 6 varytuviukus 4,5 N stūmos bei paauksuotas aliuminio plokšteles su Žemės gyventojų atvaizdais.

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, Pioneer 10Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, Pioneer 10Erdvėlaivių Pioneer 10 paruošimas

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2 Pioneer 11Erdvėlaivio Pioneer 11 paruošimas

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, Outer Solar systemErdvėlaivių Voyager 1, Voyager 2 bei Pioneer 10, Pioneer 11 lėkimo trajektorijos

Trumpas filmukas apie Voyager tyrinėjimus discovery20110428

Uranas – 50 Mm 1,27 t/m3 1,27 Tm nuo Saulės, Neptūnas – 49 Mm 1,64 t/m3 2 Tm nuo Saulės, Aldebaran – milžiniška žvaigždė už 65 šviesmečių nuo mūsų sistemos.

Naujas projektas Dawn

Dawn (Aušra) erdvėlaivis yra išskirtinis trimis joniniais 91 mN stūmos varytuviukais (o30x15 cm didumo 35 kg masės), kurie labai lėtai bet užtikrintai gali pagreitinti judėjimą. 2009 m. 549 km atstumu pralėkė Marsą, 2011 m. tyrė asteroidą Vestą (atsiuntė 23 m skyros vaizdų iš 210 km atstumo) ir 2015 m. priartėjo prie tikslo – nykštukinės planetos Cereros, patikslino jos skersmenį 940 km (maždaug dvigubai mažesnė už Plutoną), atsiuntė 3D vaizdų. Juose – 6 km piramidės formos kalnas, žemumos Urvara ir Valode; 30, 90 bei 120 km krateriai (iki 5 km gylio), kuriuose žybsi mįslingi žiburiai, gal Saulės atspindžiai. Dawn duomenimis sudaryti spalvoti Vestos ir Cereros geologiniai žemėlapiai bei spiralinės trajektorijos aplink Cererą vaizdai.

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, DawnErdvėlaivio Dawn (Aušra) paruošimas

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, Dawn StartStartuojame

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, Dawn July 2015Erdvėlaivio Dawn skrydžio trajektorija

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, VestaVienas iš erdvėlaivio Dawn tikslų – asteroido Vesta fotografavimas

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, Ceres mapKitas tikslas – asteroido Cerera tyrinėjimas

Rosetta ir Philae mins kometos mįsles

Erdvėlaivis Rosetta turi mokslinių prietaisų (viso 165 kg) bei galingą elektros jėgainę iš dviejų po 14 m ilgio saulės skydų su keturiais 10 Ah akumuliatoriais. Gravitaciniais manevrais aplėkė Marsą, Žemę; nuo 2008 m. tyrė asteroidą Šteins iš 800 km nuotolio, pagrįžo link Žemės ir 2010 m. priartėjo prie asteroido Lutecijos. 2014 m. į Čuriumovo ir Gerasimenkos kometą nuleido 100 kg tyriklį Philae.

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, RosettaErdvėlaivis Rosseta ir tyriklis Philae

Algimantas Avižienis, Huygens, New Horizons, Philae, Pioneer 10, Pioneer 11, Cassini, Rosseta, Voyager 1, Voyager 2, PhilaeTyriklis Philae nutupė į Čuriumovo/Gerasimenkos kometą

Vesta – 525 km asteroidas, apskriejantis Saulę 160 Mm atstumu per 3,6 metus

Cerera – 945 km nykštukinė planeta 2,16 t/m3 414 Gm nuo Saulės, turi 100 km vandens ledo mantiją

Šteins – 6,7×5,8×4,5 km didumo asteroidas 181 K, pavadintas latvių astronomo K.Šteins garbei

Lutetia – 120 km asteroidas 3,4 t/m3 170-245 K 365 Gm nuo Saulės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *