Trečiojo dešimtmečio NASA pilotuojami lėkiai patvirtinti. Bus Orion, Deep Space Gateway ir, aišku, lėkiai į Tarptautinę Kosminę Stotį nors JAV neturi savo erdvėlaivio.
Deep Space Gateway pirmasis etapas
Erdvėlaivis Orion
Erdvėlaivis Orion su raketos SLS trečiąja pakopa (su kriogeniniu varikliu)
Pirmojo Orion pilotuojamo skrydžio programa
Gravitacinis manevras erdvėlaiviui sugrįžti į Žemę
Pirmasis pilotuojamų skrydžių etapas
Deep Space Gateway antrasis etapas
Antrasis – trečiasis pilotuojamų skrydžių etapas
NASA video medžiaga apie kuriamą pilotuojamų skrydžių į Marsą techniką.
Lunar Orbital Platform – Gateway ir TKS palyginimas
Skirtingai nuo TKS, LOP-G matmenys maži. Pirmasis Mėnulio orbitinės stoties elementas – agregatinis modulis PPE (PPE – Power Propulsion Element – galios elementas) su elektros reaktyvinių variklių sistema. Jo paleidimas numatytas 2022 metais. Šio bazinio bloko užduotis – ne tik visą stotį aprūpinti energija, bet ir ją, esant reikalui, pervesti iš vienos orbitos į kitą. PPE galimybės nustato didžiausią leistiną stoties masę. O tai reiškia, kad prie stoties negalima prijungti Rusijos, Europos, Japonijos mokslinių modulių (remiantis praeitais metais paskelbtais dokumentais, Mėnulio orbitinė stotis neturi nei vieno mokslinio modulio). Tokiu būdu, NASA partnerės negalės naudotis LOP-G, kad atliktų savo mokslines programas, kaip tai atlieka TKS. Jos turėtų dirbti pagal NASA programą. O tai praranda bet kokią prasmę NASA partnerėms dalyvauti Mėnulio orbitinės stoties darbe, jei nebus mokami dideli pinigai šalių partnerių astronautams už darbą šioje orbitinėje stotyje.