Alan Shepard, tualetas, NASA, Mercury, PAP – trumpai apie skrydžius į kosmosą ir tualetą. Astronautai gali būti išskirtinai drąsūs, protingi ir patyrę, tačiau, kaip ir visiems žmonėms, jiems reikia į tualetą.
Alan Shepard tualetas
Tualetas ir kosmosas istorija prasideda 1961 metų gegužės 5 dieną, kuomet Alan Shepard į raketos Mercury-Redstone 3 (MR-3) erdvėlaivį Freedom 7 įsiropštė 6 val. 10 min. ryto. Skrydžio pradžia turėjo būti 7 val. ryto ir tęstis ~ 15 minučių. Rytas buvo debesuotas, po to MR-3 greitintuve rado bėdų, dar po to NASA Godard skrydžių valdymo centre Marylende skrydžio duomenų apdorojimo kompiuteris ožiavosi. Pasiruošimas skrydžiui užėmė 5 valandas. NASA inžinieriai į tai neatkreipė dėmesio, nors dar prieš skrydį buvo gavę klausimą apie situacija su tualetu kosmose.
Alan Shepard pasiruošimas skrydžiui Freedom 7 erdvėlaiviu: tikrinami įvairūs davikliai
Alan Shepard skafandras
„Vyrai, man reikia į tualetą. Aš greitai išlipsiu ir ai padarysiu“, ištarė Alan Shepard. Valdymo centre Gordon Cooper nustėro: tai nebuvo numatyta. Astronauto išlaipinimas įlaipinimas užtruks kelias valandas ir skrydį teks atidėti velėsniam laikui. Teko tai pranešti Werner von Braun, kurio atsakymas buvo griežtas „Astronautas turi likti erdvėlaivyje“. Šis atsakymas vėliau buvo pašalintas iš oficialių stenogramų. Kažkas pasiūlė tai atlikti į skafandrą, pasigirdo frazė „Do it in the suit” (Daryk tai į skafandrą). Teko atjungti kai kuriuos daviklius ir Wernher von Braun leido Alan Shepard nusišlapinti į skafandrą. Vėliau astronautas komentavo šį įvykį: „Medvilnės rūbai sugerė viską. Starto metu aš buvau sausas“.
Alan Shepard po skrydžio erdvėlaiviu Freedom 7
Taip Alan Shepard pirmąsyk astronautikos istorijoje nusišlapino į skafandrą ir sėkmingai atliko 15 min 28 s. pirmąjį suborbitinį skrydį į 185 km aukštį.
Kitose Mercury misijoje buvo panaudoti žvalgybinių lėktuvų U-2 šlapimo surinkimo įrenginiai (urine collection device – UCD), tačiau dėl menkos gravitacijos jie buvo efektyvūs. Skrydžio pabaigoje erdvėlaivio kabinoje plaukiodavo šlapimo rutuliukai.
Šlapimo surinkimo įrenginys iš U-2 lėktuvų
Tualetas Vostok erdvėlaivyje
Sovietų ir JAV inžinierių mintys konstruojant tualetą kosminiams skrydžiams skyrėsi. Prieinama informacija parodo sovietų inžinierių sikonstruoto tualeto pranašumą.
1 – antgalis, 2 – šlapimo surinktuvas, 3 – oro filtras, 4 – ventiliatorius, 5 – kakučio talpa, 6 – švarus oras, 7 – lanksti žarna
Vyriška ir moteriška Vostok tualeto versijos dalis
Įjungus ventiliatorių, oras siurbia šlapimą ir jis patenka į surinktuvą, kur porėta medžiaga praleidžia orą ir sulaiko šlapimą. Praėjęs pro filtrą oras išvalomas nuo nekvapių medžiagų ir vėl patenka į erdvėlaivį. Kakučio talpa yra keičiama po kiekvieno naudojimosi.
Tokios konstrukcijos tualetas perėjo per visas sovietų kosmines programas. Pats geriausias tokios sistemos įvertinimas buvo 1978 metais.
1978 metais, Rytų Vokietojos astronautas Sigmund Jähn, baigdamas skrydį Sovietų kosminėje stotyje Saliut-6 (startas 1977 rugsėjo 29 d. – 1982 birželio 24 d., 5 ilgalaikės, 10 aplankymo ekspedicijų), likus iki erdvėlaivio Sojuz-29 nusileidimo procedūros pradžios kelioms valandoms paklausė savo kolegų, trijų kosmonautų V.Kovolionok, A. Ivančenkov ir V.Bikovskij (su juo turėjo leistis Žemėn), ar kuriam nors nereikės į tualetą. Kai gavo teigiamą atsakymą, užsidarė vienutėn. Kolegos po 30 min klausia „Ar gerai?“, atsako gerai, Po valandos klausia „Ar gerai?“. Sako gerai. Išplaukia vokiečių astronautas po 2 valandų šypsodamasis, apskrenda kolegas ir pareiškia: dabar žinau už ką Jūs (rusų kosmonautai) gaunate tuos apdovanojimus. Ogi, tualetas kosmose tuo metu (1980-1985) veikė tokiu principu. Jei jau užsinori didelio, tai atsitupi, prie tavęs prisisiurbia specialus maišelis, kuriame yra vakuumas. Ir siurbia iš kosmonauto, tai kas atiduodama. O jei jau atsitupei, tai kol nieko neatiduodi, tavęs ir nepaleidžia. Vargšelis tupėjo 2 valandas, kol kažką sugebėjo išspausti.
Po nusileidimo Sigmund Jähn ir Valerij Bikovskij
Tualetas panašus kaip Žemėje, tik yra konstrukcinių skirtumų. Yra kojų tvirtinimai, idant pačiu netinkamiausiu metu nenuskristum kur šonan. Pati sėdynė tvirtai priglunda prie sedmėnų. Visų išskyrų pašalinimui naudojamas siurbimas – oro srautas nusurbia viską į maišą. Starto, nusileidimo ir darbo atvirame kosmose naudojami japoniški pampersai.
Tualetas Gemini misijose
Pirmosios astronautų šlapimo surinkimo priemonės panašios į prezervatyvus: latekso gaminys sujungtas su plastmasiniu vamzdeliu, ventiliu, užspaudėju ir surinkimo maišeliu. Tokia sistema nevisuomet gerai suveikdavo, kartais skystis pratekėdavo. Pirmieji tokie įrenginiai panaudoti Gemini misijose 1963-1966 metais. Po defekacijos ekipažo narys maišelį uždarydavo, prieš tai įpylęs skystų bakterijų. Tai buvo labai nepatogu ir užimdavo laiko.
Gemini misijose naudotas latekso gaminys
Patobulintas UCD įrenginys
Gemini misijų tualetas „dideliam reikalui” buvo toks lipnus, jog nuimant jį, tekdavo nuplėšti su plaukais
Gemini 7 misijos trukmė buvo beveik 14 parų ir skrydžio pabaigoje Frank Borman ir James Lovell tiesiog kentėjo. Jie „didelio” nuėjo tik 10 skrydžio parą, tačiau ir po to buvo sunku. Po kabiną plaukiojo įvairūs šlapimo ir ekskrementų likučiai. Astronautai nuo pirmųjų skrydžių laikėsi dietos, sumažinančios išskyrų kiekį.
UCD sistema turėjo dar vieną trukūmą: dažnai prireikdavo antro ekipažo nario pagalbos.
Apollo misijų tualetas
1969 metai, Apollo 10 misija, ekipažas Thomas P. Stafford, John W. Young ir Eugene A. Cernan. Iš NASA stenogramos: Thomas Stafford sako „Paduokite man servetelę. Kabinoje plaukioja šudelis. Tai John Young“. „Aš to nedariau. Tai ne mano“, – atsako John Young.
Pradinis Apollo misijų tualetas
Apollo misijų šlapimo pašalinimo sitemos (urine transfer system – UTS) dalis
NASA Apollo astronautams sukūrė sistemą „fecal containment system“: tai pora apatinių kelnaičių su keliais sluoksniais absorbuojančios medžiagos. Apollo astronautai negalėjo naudotis UDC, nes ji buvo pritaikyta naudojimui tik erdvėlaivio viduje.
Space Shutlle, NASA ir moterys
Aukščiai paminėti įrenginiai tiko tik astronautams ir ruošiant Space Shutlle sklrydžių programą teko sugalvoti kažką, tinkantį ir moterims. NASA sukūrė panašius į dviratininko šortus
Space Shuttle dviratininko šortai, pritaikyti ir moterims
Space Shutlle tualetas kainavo ~ 50 000 USD. Juo astronautai mokėsi naudotis Žemėje. JAV astronautas Michael J. Massimino, du kartus dalyvavęs Space Shuttle misijose ir 1 kartą Tarptautinės Kosminės Stoties misijoje, paklaustas apie naudojimąsi tualetu kosmose, atsiliepė trumpai: „Tai lyg važiavimas dviračiu kosmose”.
Space Shuttle tualetas
Atskirai paminėtinas įrenginys, naudojamas išėjimų į atvirą kosmosą metu.
Tarptautinė Kosminė Stotis ir Tualetas
TKS yra du tualetai, nors iki 2007 metų jis buvo tik Rusijos modulyje Zvezda. Tuomet NASA užsakė antrą tualeta, nes ilgi konstravimo darbai baigėsi be rezultatų. Rusijos sukonstruotas tualetas kainavo tik 19 mln USD. 2017 metais NASA užsakė tualeto techninio aptarnavimo ir kai kurių elemnetų pakeitimo darbus iš Rusijos gamintojo Energija.
Zvezda tualetas
Antrasis tualetas TKS atsirado tik po 2008 metų
Japonijos astronautas Soichi Noguchi parašė savo Twiter paskyroje: „Vienas iš svarbiausių mokėjimų gyvenant TKS – kaip naudotis tualetu. Kosminis tualetas – vienas svarbiausių TKS objektų”.
Soichi demonstruoja kosminį tualetą
Europos kosmoso agentūros astronautė Samantha Cristoforetti demonstruoja kosmoso tualetą Tarptautinėje Kosminėje Stotyje.
Paskutinis tualetas
2017 metais NASA organizavo Space Poop Challenge ir paskyrė 15 000 USD prizą karinam chirurgui Thatcher Cardon, kuris suprojektavo šliuzą vamzdelį arba PAP (perineal access port). Per jį galima įkišti pakeičiamus apatinius rubūs, panašius į higieninį įklotą. Ištrauktas iš vamzdelio jis pats išsiskleidžia, po panaudojimo susivinioja ir pašalinamas. Būtent toks panaudojimas leidžia pakeisti apatines kelnaites nenusivelkant skafandro.
PAP veikimas
Thatcher Cardon ir jo sukurtas PAP
Paskutinis kosminio tualeto variantas