New Horizons, Voyager, Hipparchus, Galileo, Jupiteris, Saturnas, Ijo, Neptūnas, Uranas … gražus būrelis ir apie juos truputį.
Pradinės žinios
Žinias apie Visatą žmonės kaupia jau bent 5 tūkstančius metų. Dar senovės graikai mėgino aiškinti stebimus danguje judėjimus per Žemės sukimąsi aplink ašį, Mėnulio – aplink Žemę, planetų – aplink Saulę.
Bene reikšmingiausi tyrimai priklauso Hiparchui (Hipparchus, 190-120 m.pr.Kr), sudariusiam 850 žvaigždžių katalogą, atradusiam Žemės ašies precesiją bei apskaičiavusiam atogrąžinių metų trukmę (laikotarpį tarp dviejų Saulės skritulio centro perėjimų per pavasario lygiadienio tašką) 365,24 dienas. Precesija – Žemės ašies kūgiškas 22-24° judėjimas (nuo Mėnulio, Saulės ir planetų gravitacijos), nežymiai keičiantis Žemės orbitos padėtį žvaigždžių atžvilgiu.
Tačiau įsigalėjo K. Ptolemajaus (Claudius Ptolemy, 110-170 m.) geocentrinė pasaulio sistema, net 14 šimtmečių trukdžiusi kosmoso pažinimą. Visatos tyrimai paspartėjo tik XV a, G. Galileo pradėjus naudoti teleskopą. Ypač jie patobulėjo su astronautikos pradžia prieš 60 metų.
Voyager erdvėlaiviai
40-mečiai erdvėlaiviai Voyager-1 ir -2 yra vienodi (825 kg masės, sudaryti iš 65 tūkst detalių, plutonio 238 elektros šaltinių po 420 W, kiekvienas iš trijų radijo izotopų termoelektrinių generatorių, 16 hidrazininių bei 4 korekcinių varytuviukų) jau nutolo nuo Žemės savomis trajektorijomis per 19-15 Tm, bet dar palaiko ryšį. 28 W siųstuvu per lėkštinę 3,66 m anteną 3 kartus per savaitę perduoda duomenis 115 kB/s sparta. 2017 metų rugsėjį abiejų erdvėlaivių elektros šaltiniai generavo 249 W.
Ranka užrašyta „Visų laikų, visų pasaulių kompozitoriams”. Daug muzikos bei kalbų įrašų ir įvairių Žemės garsų…
Plokštelėse yra 150 įvairių piešinių bei nuotraukų, 27 muzikos įrašai, 21 Žemės garsų ir pasveikinimai 55 kalbomis
Prie Voyager erdvėlaivių pritvirtintos auksinės, 30 cm plokštelės ir schema, kuri padės, galbūt, kada nors atsekti kelią į Žemę
Voyager žinios
Pateikė naujų žinių apie 4 didžiasias planetas ir 48 jų mėnulius. Pralėkdami Jupiterį (349 Mm atstumu), Saturną (124 Mm), Uraną, Neptūną (5 Mm) jie siuntė vaizdus ir tyrimų duomenis.
Jupiterio Didžioji Raudonoji Dėmė
Jupiterio palydovas Ijo su nuolat ugnikalniais: sieros junginiai išmetami į 300 km aukštį
Jupiterio palydovai: Ijo, Europa, Ganimedas, Kalisto. Voyager nuotraukos
Neptūno palydovas Tritonas. Voyaer 1 nuotrauka
Pvz, Voyager-2 4,7 Gm atstumu pralėkė Neptūno Nereidę ir atsiuntė 83 vaizdus 70 km skyra, patikslino jos skersmenį 170 km, 50 K vid. temperatūrą bei 1,37…9,65 Gm ekscentrišką orbitą. Vien nuo Ganimedo gauta per 150 infraraudonos spinduliuotės spektrogramų (iš 92-178 Mm nuotolių), sudarytas jo paviršiaus izotermų 110…145 K laukas. Tyrinėdama atsiųstuosius duomenis Voyager komanda aptiko panašius į Saturno bet siauresnius Urano žiedus ir dar du mėnulius (viso – 29).
Urano žiedai
Urano palydovas Miranda
Uranas – trečioji pagal didumą ir ketvirtoji pagal masę šalčiausia (49-53 K) Saulės sistemos planeta (2,87 Tm atstume), apskriejanti per 84 metus, 1,27 t/m3 tankio bei turi apie 30 mėnulių.
Neptūno palydovas Tritonas
Neptūnas – ketvirtoji pagal didumą ir trečioji pagal masę dar šaltesnė (38 K) planeta 4,5 Tm atstumu apskriejanti Saulę per 165 metus, 1,64 t/m3 tankio, apie 20 mėnulių.
Dabar abu Voyager‘iai tebelekia 220 km/s (Galaktikos centro atžvilgiu) žmonių dar netyrinėtoje aplinkoje, kur 0,04-0,07 MeV elektronų tankis 0,03/cm3, magnetinio lauko stipris 0,3 nT. Būdamas 17,4 Tm nuo Saulės Voyager-1 užfiksavo vadinamojo „Saulės vėjo“ išnykimą ir 100 kartų padidėjusį tarpžvaigždinių elektronų srautą.
Iš 10 mokslinių prietaisų (sumontuotų Voyager erdvėlaiviuose 1977 metais starto metu), šiuo metu veikia 4 Voyager 1 prietaisai ir 5 Voyager 2.
Taškelis dešinėje – Žemė. Taip ji atrodo iš Voyager tolybių. Ši nuotrauka dar pavadinta Pale Blue Dot
Tyrimų rezultatai
Dauguma atradimų yra gana netikėti:
Jupiteris išspinduliuoja 2,5 karto daugiau energijos nei gauna iš Saulės; jo ir Saturno atmosferos sudarytos iš vandenilio su atitinkamai 11 % ir 7 % helio;
Tolesnės erdvės už Saturno pastebimai užterštos dulkėmis, ledukais ir kitomis smulkiomis dalelėmis iki 10 µm didumo;
Aktyvus vulkanizmas mėnulyje Ijo (stebėti 9 ugnikalnių išsiveržimai) bei 400 kV ir 3 MA elektros srovės judant Jupiterio magnetiniame lauke;
Urano diena trunka 17 val 14 min, magnetinė ašis pasvirusi 60° sukimosi ašies atžvilgiu, atrasti 10 naujų mėnulių, keisčiausias – Miranda su 20 km gylio krateriais, bene mažiausio tankio 0,86 t/m3 Kresida ir gretimoj orbitoj Dezdemona, kurios astronomų skaičiavimu gali susidurti po milijono metų;
Neptūno diena – 16 val 6 min trukmės, magnetinė ašis pasvirusi 47°, aptikti dar 7 nauji mėnuliai, o Tritonas turi retą azoto atmosferą;
Vadinamojoj Kuiperio juostoje yra bent 100 nykštukinių planetų, kurias tiriant gal paaiškės Saulės sistemos susidarymas ir raida.
2017 metų rugpjūtyje, po New Horizons vizito 2015 metais, Plutonas gavo 14 paviršiaus darinių vardus
New Horizons erdvėlaivis prie Plutono 2015 metais
Plutono bei Charono paviršiaus žemėlapiai
New Horizons erdvėlaivis
Analogiškus tyrimus per 11 metų vykdo 478 kg masės 2,2×2,1×2,7 m didumo erdvėlaivis New Horizons, turintis 228 W plutonio 238 elektrinę bei 16 hidrazininių varytuviukų (12×0,8 N ir 4×4,4 N).
Jupiterio galilėjiniai palydovai
Jupiteris bei jo palydovas Ijo 2007 metais pozavo New Horizons
Pralėkdamas Ganimedą 3,5 Gm atstumu atsiuntė 17 km skyros vaizdų, Europą 3,1 Gm bei Kalistą 4,7 Gm, suteikė daug įdomios informacijos.
Plutono palydovas Charonas
Plutono stebėjimų animacija
2015 m. priartėjo prie Plutono per 12,5 Mm, patvirtino jį turint geologiškai aktyvų paviršių. Matavo mėnulių matmenis: Hidros 43×33 km, Niksės 54×41 km, Kerberos 12×4,5 km ir Stikso 7×5 km.
Dabar miego būsenoje (užmigdytas 2017 rugsėjo 11 dieną) artinasi prie objekto 2014 MU 69, sudaryto iš dviejų luitų (20 ir 18 km) didumo. Šį objektą pasieks 2019 metų pradžioje.