teleskopas Hablas ir teleskopas RadioAstron – apie juos šiandien
Hablas – nepriklausomybės amžininkas
Mūsų nepriklausomybės amžininkas ir tikrai populiariausias astronautinis teleskopas Hablas jau 27 metai kasdien atsiunčia 140 GB Visatos stebėjimo duomenų; archyve sukaupta per 60 TB (1,5 mln įrašų). Tiesa, jo eksploatacija kasmet kainuoja apie 100 mln USD, bet rezultatai džiugina: žinios apie 2 trilijonus galaktikų, vien Paukščių Take 300 mlrd žvaigždžių, pasiekti net 13,4 mlrd šviesmečių nutolę objektai.
11,6 t masės o4,3×13,1 m didumo Hablas nuo 1990 balandžio 25 dienos skrieja 586-610 km geocentrine orbita (kiek aukščiau nei TKS) ir geba stebėti net 50 kartų silpnesnius šviesulius nei Žemės observatorijos. Astronautai 5 kartus jį aplankė šatlais ir remontavo bei tobulino, pakeisdami kai kurias dalis ar papildydami naujesnėmis.
Reikšmingiausi stebėjimai ir atradimai 
Pirmą kartą istorijoje stebėtas Saulės sistemos kūnų susidūrimas – 1994 liepos 16-22 dienomis vykusio Shoemakers-Levy 9 kometos (2 km didumo 16-22 luitų) trenkimosi į Jupiterį vaizdai, kaip atominio sprogimo „grybai“ nuo kiekvieno luito ir 0,5 km/s greičiu sklindančios paviršiumi bangos; 
170 šviesmečių nuotolyje aptikta Jupiterio didumo 0,9-1,2 kK karštumo planeta 2M1207b, skriejanti aplink rudąją nykštukę HD209458, apsisukanti aplink savo ašį per 10 valandų ir turinti deguonies, anglies bei natrio atmosferą;
Gigantiško ūko NG7635 dujų ir dulkių sankaupos Kasiopėjos žvaigždyne vaizdai su 10-20 kartų už Saulę masyvesne žvaigžde SAO20575 viduryje per 8 tūkst šviesmečių
Žvaigždžių gimimas: stipriame magnetiniame lauke susidaro dujų ir dalelių diskas bei jonizuotos medžiagos sankaupa. Hablas aptiko keliolika tokių sankaupų (prolipidų), paliudydamas egzistuojant Visatoje pakankamai žaliavos naujoms žvaigždėms;
Žvaigždžių agonija: 1987 m. sprogus Magelano spiečiaus superžvaigždei, Hablas nuo 1990 m. stebėjo ir aptiko daug likusių žiedų, o 1994 m. – ir ryškių dėmių (gal sprogimo išnašų); pagal šiuos vaizdus astronomai mėgina aiškinti žvaigždžių evoliucijos dėsnius;
Pagal pulsuojančių žvaigždžių cefeidžių stebėjimus patikslino Hubble konstantos vertę ir Visatos amžių 13,798 mlrd metų. E.Hubble dar 1920 m. sukūrė formulę galaktikų tolimo greičiui apskaičiuoti v = Ho.D; kurioje Ho = 70 km/(s.MPc) – dabar jau artėja prie 80; D – galaktikos atstumas megaparsekais ( 1 MPc = 30,8.1021 m = 30,8 Zm ÷ 100 mlrd šviesmečių);
Visatos plėtimosi greitėjimas – būtent pagal Hablo duomenis kelios astronomų grupės 1998 m. paskelbė pagreičio priežastimi tamsiąją energiją, nors 2004 m. vykę 16 supermasyvių žvaigždžių sprogimai tokios energijos nepatvirtino;
Masyviausios juodosios skylės, pvz galaktikoje M87, teikia energiją kvazarams, susiurbiantiems ir aplinkos medžiagą;
Masyviausioms žvaigždėms būdingi ir galingiausi sprogimai – vos sekundes trunkantieji gama-pliūpsniai (kartais – iki 10 min);
Europos geizeriai, galbūt vandenį, išmeta į 200 km aukštį
Plutonas yra taip toli ir Hablo teleskopo nuotraukoje (kairėje) mažai ką pamatysi. Geriau pasisekė New Horizons erdvėlaiviui (nuotrauka dešinėje)
Nauji Saulės sistemos tyrimai
Stebėdamas Jupiterį, Saturną, Europos geizerius, net nykštukes Plutoną ir Eridę, patvirtinęs Ganimede esant vandenyną po 150 km ledo sluoksniu atsiuntė vaizdų dabar milijardiniais tiražais pasklidusių vadovėliuose;
Iš tolimųjų vaizdų astronomai sudarė „Toliausio matymo sritį“ (bent 5 tūkst jaunų bei senų galaktikų) Visatos evoliucijos studijoms ir ruošiasi dar tolesnėms erdvėms jau su būsimų tobulesnių teleskopų duomenimis.
RadioAstron teleskopas
RadioAstron radioteleskopas
Rusija 2011 m. į orbitą iškėlė stambiausią radioteleskopą (3660 kg, orbita 600 x 330 000 km) „RadioAstron“ o10 m lėkšte pulsarams, kvazarams stebėti, gravitacijai tolimajame kosmose matuoti. Skelbiasi atradę radijo bangų sklaidos tarpžvaigždinėje erdvėje efektą. Ruošia naują „Milimetron“, matysiantį ir juodasias skyles.
Chang’e-3 Mėnulyje
Chang’e-3 Mėnulio paviršiuje
Mėnulio bazinis ultravioletinis teleskopas (LUT) yra pagrindinis Chang’e-3 instrumentas
Nefritinis triušis sėkmingai renka informaciją apie Mėnulio uolienas
2013 m. gruodžio 13 dieną Kinija Mėnulin nuleido tupiklį Chang’e-3 kartu su Nefritiniu važiuokliu (Jade Rabbit) bei LUT (Lunar-based Ultraviolet Telescope). Tai 15 cm skersmens Ričio-Kretjeno teleskopas, kuris 1024×1024 px kamera artimųjų ultravioletinių bangų srityje renka duomenis apie galaktikas, galaktikų branduolius, kvazarus bei blazarus, kintamasias žvaigždes netoli Galaktikos pusiaujo ir jau atpažino 86 tūkst žvaigždžių bei siunčia kas mėnesį po 10 tūkst vaizdų.