Astronautikos įvykiai

Astronautikos Ariane-5 lastlaunch

Astronautikos įvykių apžvalgoje daugybė naujienų iš visur

Indija

astronautikos Chandrayaan-3

Chandrayan-3 ruošiamas lėkiui

3,9 t Indijos robotizuotas erdvėlaivis Chandrayaan-3 liepos 14-ją dieną 43,5 m ilgio su 2 greitintuvais startūnu LVM3 iš Šriharikot salos pakilo į 0,17-36 Mm orbitas ties Žeme. Iš ten 2148 kg masės varytuvinis modulis lėkdins link Mėnulio 1750 kg masės tūpiklį Vikram. Jame yra 6-ratis 26 kg ir 50 W galios mėnuleigis Pragian. Tūpti planuoja rugpjūčio 23 d Mėnulio poliaus regione, kur prieš 4 metus nutrūko ryšys su analogišku Čandrajan-2.

ESA

Astronautikos Ariane-5 lastlaunch

Paskutinis Ariane 5 startas

Ariane 5 (o5,4×52 m 777 t 1,12 MN ir 2×7 MN greitintuvai) startavo liepos 7-ją iš Gvianos ir per 33 min iškėlė ryšių satus Heinrich Hertz (3,4 t, Vokietija), Syracuse (3,57 t, Prancūzija) ir kt. Per 27 metus šio tipo startūnai įvykdė 117 lėkių.

2,16 t masės ir o3x4,5 m dydžio ESA teleskopą Euclid, skirtą tamsiųjų materijos ir energijos tyrimams, į L2 tašką išlėkdino Falcon 9. Tame taške jau veikiantis didžiausias orbitinis teleskopas Webb liepos 7 d. aptiko 9 mln Saulių masės juodąją skylę CEERS 1019 (Cosmic Evolution Early Release Science).

Stebimos ir kitos reikšmingos kosmoso evoliucijai supermasyvios CEERS 746 bei 2782 Juodosios skylės. Erdvėje tarp Didžiųjų Grįžulo Ratų (Ursa Major) ir Jaučiaganio (Bootes) žvaigždynų moksliškai vizualizuota 5 tūkst galaktikų bei aptikta ypač sudėtingų anglies junginių. Vienas jų yra metilo kationai CH3. Patikslintas mūsų Paukščių Tako galaktikos senumas – 13,5 mlrd metų – ir 20 tūkst šm didumas su 3,2 mlrd žvaigždžių bei Juodoji skylė centre, judant 1180 km/s greičiu Andromedos atžvilgiu.

Webb pateikė ir Saturno infraraudonų vaizdų iš 1,37 Gm atstumo. Nuotraukose ryškiai matosi A, B…F žiedai su tarpais bei mėnuliai Dionė (o1,12 Mm 377 Mm orb), Tetija (o1,07 Mm 294 Mm orb) ir Enceladas (o0,51 Mm 238 Mm orb) su 504 km trykštančiu geizeriu (metano ir anglies dioksido). Jų tyrinėti jau ruošiama misija OrbiLander su „žalčiu“ Exobiology Extent Live Surveyor.

Hubble teleskopas

Astroskopas Hubble 10 mlrd šm tolyje atrado J221951 supermasyvią Juodąją skylę su ją „maitinančia“ galaktika. Kiek arčiau už 9 mlrd šm – J1823.1 galaktikų sambūrį. Jis iškreipia erdvėlaikį į gravitacinį lęšį ir suteikia galimybę apskaičiuoti žvaigždžių bei juodųjų skylių mases. Toks gravitacinis lęšis leidžia „pajusti“ tamsiąją materiją. Dar 2,7 mlrd tolumoj pastebėjo ypač masyvią, 33 mlrd Saulių, juodąją skylę Abell 1201 galaktikoj.

Patikslinta Šiaurinės trijų žvaigždžių sistema 323 šm artumoje: Polaris Aa – 5,4 Saulių masės ir 37 kart didesnio tūrio bei 6000 K temperatūros; 2,8 Tm atstume nuo jos Polaris Ab – 1,26 Saulės masyvumo, o tolėliau 360 Tm orbitoje Polaris B – 1,4 Saulės didumo.

TKS

NASA JPLab komanda baigia ruošti robotizuotą erdvėlaivį Psyche (2,6 t 4,5 kW 280 mN plazminis varytuvas), kuris 2029-ais pradėtų 26 mėn trukmės tyrimus asteroide. Gi JAE taiko į asteroidų juostą, ypač ten orbituojantį 3,07-4,74 Tm 1544 metų periodu o50 km Justitia (269).
TKS astronautas S.Kimbrough pertvarkė Combustion Apparatus būsimiems šaltos liepsnos tyrimams, kurie yra neįmanomi Žemėje dėl gravitacinio plūdrumo. Sėkmės atveju gal pavyks padidinti vidaus degimo variklių efektyvumą nuo 35 iki 60 %. Astronautas W.Hoburg išskleidė Starboard-6 Saulės skydą talkinant Canadarm2. Birželio 3-ją Dragon-28 atgabeno BioFabrication Facility (Bristol Myers farmacininkų) įrangą DNR chromosomų pailgėjimui kosmose tirti bei 6 kubsatus, tarp jų pirmą kiber saugą MoonLighter.

Kinija

Šendžou-16 startavo iš Cziuciuanio į orbitinę stotį Tiangun. Dangaus Rūmus sudaro 16,6 m ilgio Tianhe (Dangaus Harmonija) ir Mengtian (Dangaus Mįslė). Įgula – 47 paras buvojęs kosmose su 18 val EVA taikonautas Czin HajDen, prof. Čžu janČžu ir prof. Guj HajČao. Ekipažas po 7 val prisišvartavo 378 km aukštyje prie stoties ir pasisveikino su vadu Fej JunLo, Den KinMin bei Čžan Lu. Vykdys daug eksperimentų bei taikonautikos populiarizavimą vaizdo paskaitomis.

Liepos 12-ją sėkmingai pakilo į orb 431-463 km pirmas metanu varomas 2-pakopis startūnas Čžuciue (Raudonoji Paukštė, angl. Zhuque-2 – 219 t o3,35×49,5 m 6 t krovumo). I-ji pakopa keturiais TQ-12 (Tianque, lt. Dangaus Šarka) išvystė 2,6 MN stūmą, o II-ji TQ-15 – 836 kN. Naujovišku konstravimu ir gamyba pasižymėjo privati įmonė Lancian (Mėlynoji strėlė, angl. Landspace).

Daugkartiniai startūnai

SpaceX įsigali paleidimų į kosmosą rinkoje. 2022-ais įvykdė 65 startus į kosmosą, 2023-ais planuoja 100. Liepos 10 d. Falcon 9 B1058 startavo net 16-jį kartą, o B1060 ruošia 15-jam startui. Nevienkartinių startūnų žada ir kita JAV įmonė Stoke Space.

Supernova

Paprasti smalsuoliai nesnaudžia. Japonų astro mėgėjas K. Itagaki gegužės 14-ją užfiksavo supernovos 2023ixf sprogimą 21 mln šm tolumoj. Vėliau šį faktą patvirtino net 115 teleskopų.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *