Delta Biosciences ir Europos Kosmoso Agentūra (EKA) 2026 metais Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS) pradės bendrą 32 mėnesių trukmės komercinę gyvybės mokslų misiją. Tikslas – patvirtinti Delta Biosciences hipotezę apie antiradiacinius vaistus ir kosmoso spinduliuotės poveikiui atsparius pagalbinius junginius, prailginančius vaistų galiojimo laiką.
TKS modulyje Columbus vyks Delta Biosciences medicininė misija
Delta Biosciences – Lietuviška gyvybės mokslų įmonė, kurianti medicinos sprendimus kosmosui – kartu su Europos kosmoso agentūra (EKA) kitąmet pradės misiją Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), siekdama patvirtinti nuo radiacijos apsaugančių vaistų ir pagalbinių junginių (angl. excipients) efektyvumą su tikslu prailginti vaistų galiojimo laiką.
Ši ilgalaikė misija prasidės 2026 m. pradžioje ir truks beveik trejus metus – būtent tiek, kiek truks pirmosios žmonijos kelionės į Marsą. Misijos metu bus renkami duomenys apie tai, kaip kosminė radiacija veikia Delta Biosciences sukurtų, bei mokslinių ir komercinių partnerių nominuotų, molekulių stabilumą. Šios antiradiacinės molekulės galėtų apsaugoti astronautus ir gyvybiškai svarbius krovinius ilgų kosminių kelionių metu. Tai reikšmingas pasiekimas tiek sparčiai augančiai Lietuvos kosmoso pramonei, tiek visam Vidurio ir Rytų Europos regionui bei globaliai kosmoso medicinos sričiai – tai bus pirmoji tokio pobūdžio komercinė gyvybės mokslų misija.
Žingsnis už žinių ribų
EKA misiją vertina kaip itin svarbų žingsnį sprendžiant farmacinių produktų stabilumo klausimus ekstremaliose aplinkose. Pasak EKA vyriausiosios tyrimų mokslininkės dr. Angelique Van Ombergen: „Tokie tyrimai yra būtini žmogaus kosminių skrydžių plėtrai. Privalome nuolat plėsti tyrimų ribas, idant užtikrintume astronautų saugumą ir gilintume medicinines žinias. Eksperimentų, tiriančių vaistų poveikį kosmoso aplinkoje, iki šiol buvo labai mažai. Šis tyrimas suteiks EKA ir platesnei kosmoso bendruomenei naujų žinių apie tai, kaip galime apsaugoti astronautus ir prailginti vaistų galiojimą. Ilgos trukmės misijoms už žemosios Žemės orbitos (LEO) ribų tai yra būtina.“
Delta Biosciences komandos nariai ruošiasi misijai TKS
„Esami įkvėpti EKA siekio kurti praktinius mokslinius sprendimus, kurie atveria naują žmogaus tyrinėjimų erą, kosmose ir ant žemės; todėl šia misija didžiuojamės“, – sako Dominykas Milašius, Delta Biosciences bendraįkūrėjas. „Vaistai kuriami Žemėje, tačiau kosmose tos taisyklės negalioja. Radiacija, ekstremalios temperatūros ir galimybės papildyti atsargas trūkumas kelia vaistams naujus išbandymus, todėl kuriame kosmoso mediciną pirmųjų principų metodu. Kosminė aplinka suteikia unikalią galimybę testuoti atsparumą radiacijai ir vaistų ilgalaikį efektyvumą – o misijos rezultatai pritaikomi ne tik astronautams, bet ir vėžiu sergantiems pacientams, ekstremalių situacijų komandoms bei sudėtingai pasiekiamoms lokacijoms žemėje.“
Nebegaliojantys vaistai
Vienas didžiausių žmogaus kosmoso tyrinėjimo iššūkių – radiacijos poveikis. Žemės atmosfera ir magnetinis laukas sumažina rizikas, o LEO astronautai patiria galaktinių spindulių ir Saulės didelių energijų dalelių poveikį. Jos kelia pavojų žmonių sveikatai ir ardo vaistus. Jie turėtų astronautus saugoti, tačiau kartais išskiria toksines, iki šiol Žemėje užfiksuotas, medžiagas.
Dr. Christiane Hahn, ESA biologijos mokslų vadovė, dirbanti Žmonių kosminių skrydžių ir robotinių tyrimų programų direktorate, sako: ” „Eksperimentas suteiks labai svarbių duomenų apie tai, kaip vaistai suyra veikiami kosminės radiacijos. Duomenys padės kurti apsaugos priemones astronautų sveikatai išlaikyti ilgalaikių misijų metu.“
Nuo laboratorijos iki orbitos
Eksperimento metu bus testuojamos trisdešimt kruopščiai atrinktų molekulių dviejose TKS vietose su skirtingais radiacijos lygiais. Mėginiai bus parsiunčiami į Žemę kas aštuonis mėnesius ir lyginami su kontroliniais pavyzdžiais. Gauti duomenys įgalins sukurti unikalius molekulių irimo profilius tikroje kosmoso aplinkoje.
Antiradiacinį poveikį turintys vaistai – svarbi priemonė siekiant sumažinti radiacijos žalą, tačiau jų ilgalaikis stabilumas kosmose vis dar mažai ištirtas. Delta Biosciences technologijų vadovas dr. Donatas Žmuidinavičius: „Į ilgalaikį TKS eksperimentą siusime įvairių veikliųjų medžiagų, kad ištirtume jų pokyčius esant realiai kosminei radiacijai. Surinkti duomenys padės patvirtinti savas apsaugos priemones ir nukreips kitų vaistų, skirtų ekstremalioms sąlygoms, kūrimą. Dėl šio tyrimo reikšmės kviečiame prisijungti garsius radiacijos ir kosmoso medicinos mokslininkus iš Europos, JAV bei Japonijos.“
Lietuvos indėlis į ateities kosmoso tyrinėjimus
Kol vyksta intensyvūs pasiruošimo eksperimentui darbai, Delta Biosciences ir jos partneriai rūpinasi, kad kiekvienas žingsnis – nuo molekulių pasirinkimo iki duomenų analizės – būtų skirtas aukščiausios kokybės rezultatams gauti.
„Kosmoso tyrinėjimas – tai globalus iššūkis, o astronautų sveikatos užtikrinimas – visų mūsų bendras tikslas“, – sako Onė Mikulskytė, kosmoso tyrėja Delta Biosciences. „Ateities misijų į Mėnulį, į Marsą sėkmė priklauso nuo sveikų astronautų ir efektyviai veikiančių vaistų, galinčių ilgą laiką atlaikyti kosmoso sąlygas. Dirbdami kartu su EKA ir tarptautiniais partneriais, tiesiame kelią į ateitį, kur misijos nebus ribojamos saugių ir efektyvių vaistų trūkumu.“
Misija taip pat yra ženklas, kad Lietuva stiprina savo įtaką kosmoso sektoriuje ir įsipareigoja siekti mokslo pažangos. „Eksperimentas yra žingsnis į priekį ir Delta Biosciences ir visai Lietuvai kaip kosmoso šaliai“, – sako Eglė Elena Šataitė, Inovacijų agentūros „SpaceHub“ vadovė. „Jis parodo, kad Lietuva turi mokslinį potencialą, viziją ir gebėjimus prisidėti prie pažangiausių kosmoso tyrimų. Mūsų bendradarbiavimas su ESA ir nuoseklus industrijos skatinimas ieškoti sprendimų kosmoso iššūkiams duoda rezultatų, svarbių visam pasauliniam kosmoso sektoriui.“