Programinę įrangą (gal milijono „listingų“ 21×30 cm popieriaus lapų „Guidance Computer“) Apollo ekspedicijoms į Mėnulį kūrė Margaret Hamilton (1936-2026). Baigusi matematikos studijas Mičigano un-te ir Earlham koledže 1959-ais, Margaret dirbo MIT Instrumentation laboratorijoje, SaGE (Semi-automatic Ground Environment – tuomet pusautomačiu) ir Air Force Project Whirlwind (oro sūkurių) tyrimuose, o nuo 1965-jų – Apollo projekte, Sky Lab ir Space Shuttle.
Keturiuose tomuose programavo vien Apollo-11 lėkį (du tomai – viso erdvėlaivio ir po vieną CM (komandinio modulio) bei kitą LM (mėnulinio). Panašiai – ir kitiems lėkiams baigiant Apollo-17. Darbas buvo naujoviškas ir labai imlus (rašymui ranka – daug laiko), sekmadieniais tekdavo atsivežti mažametę dukrą Loren. Talkino 6 vyrukai (F.Martin net „Colossus manager“ pareigose). Trajektorijų skaičiavimai aprėpė 17 atkarpų: 1- starto, 2 – tarpinės orbitos, 3 – greitinimo link Mėnulio, 4 – atskirties nuo pakopos, 5 – inercinio lėkio, 6 – trajektorijos koregavimo, 7 – stabdymo mėnulinėn orbiton, 8 – LM atsiskyrimo, 9 – perlėkio elipsėn, 10 – CM „laukimo“ orb, 11 – tūpimo, 12 – kilimo nuo Mėnulio, 13 ir 14 – artėjimo ir švartavimo, 15 – LM pabaigos, 16 – grįžimo Žemėn, 17 – tūpimo „pliūkšt“. Grįžtant inercinės perkrovos siekė net 13,5 g maksimumą, nors 60-80 km aukščiuose buvo programuojamas „švelninimas“ trajektorijos vingiavimo manevrais 8-10 Mm atkarpoje. Kiekvienai trajektorijai Margaret kūrė paprogrames: Booster (startūnui), Guide (koregavimui), Surgeon (gydymo atvejams).. Telma („ėjimo“ į atvirą kosmosą laikotarpiui) ir t.t. Ypač rūpinosi pasikliautinumu, numatydama avarinius inžinerinius sprendinius klaidų pasekmėms išvengti. Visos 17 tomų programos veikė sėkmingai (Apollo-13 sutriko ne dėl kompiuterinės klaidos); A-12 ir A14 įgulas nuvairavo kaimynystėn – tik 240 km Mėnulio dykumos tarp LM liekanų dabar.
Lėkių stebėjimo ir valdymo centre Hjustone jau buvo 4 trajektoriniai ekranai, 9 kompiuteriniai, 1 didysis 3×6 m bei Eidophor (patentas 2391451) kino ir televizijos įrašams. Erdvėlaiviai turėjo 32 kg 55 W 72 kB atminties AGC (Apollo Guidance Computer) kompus su Fairchild Semiconductor mikrograndynais.
2016-ais prezidentas B.Obama apdovanojo M.Hamilton Medal of Freedom „už programinę architektūrą, laidavusią sėkmingą žmonijos šuolį ne tik į Mėnulį“, o žiniasklaida paskelbė ją tapus „kosminės kompiuterijos mama“. Juolab sukūrus 10 veikalų (net „What the Errors Tell Us“ – Ką mums sako klaidos) ir 130 mokslinių straipsnių. Dean Robbins išleido kn vaikams „How Margaret Hamilton saved the first Lunar landing“.
Jau 60 metų kosminis programavimas tobulinamas ir kalbomis (Ada, C++, Python; ir atmintimis, ir sparta (net 267 Mb/s). Dragon, Orion bei kt įranga valdo ne tik trajektorijas milijonais „eilučių“ – rankinius jungiklius pakeitė jutikliniai ekranai ir naujoviškų manevrų sprendiniai, ypač nevienkartinių atnaujinamų startūnų. Ruošiant juos superkompiuteriai automatiškai simuliuoja lėkius, o trajektorijose kiti procesoriai gali „perbalsuoti“ ir išvengti klaidų. Deja, tolimose trajektorijose signalai užtrunka vis ilgiau – Pioneer-10 ir -11 visiškai nutrūko.
Kosminę kompiuteriją tobulina ir kt moterys – JPLab Linda Spilker (g 1955) veikalais „Ringed World“ bei kt, MIT Elisabeth Turtle (g1967) „Dragonfly, Our Team“.