Astro mokslininkės – apie moteris, kurios vystė, tobulino, šlifavo ir kitaip prisidėjo prie astronomijos mokslo vystymo.
Caroline Herschel (1750-1848) talkino broliui William ne tik šlifuojant teleskopų veidrodžius, atrado NGC2360 galaktiką ir Andromedos palydovę NGC205, bet ir sudarė 2500 ūkų apžvalgą.
Dalis iš Caroline Herschel sudarytų 2500 ūkų
Maria Mitchell (1818-1889) – 1-ji JAV profesionali astronomė, 1847-ais atradusi kometą, o Annie Jump Cannon (1863-1941) sukūrė žvaigždžių O..M klasifikaciją ir Harvarde registravo 350 tūkstančių šviesulių. Vadinamoji Harvardo spektrinė klasifikacija (vienmatė) skirsto žvaigždes į spektrines klases O-B-A-F-G-K-M tik pagal temperatūrą
Maria Mitchell ir Annie Jump Cannon
Swan Leavitt
Neseniai JAV projektu PHaEDRA (Preserving Harvard‘s Early Data and Research in Astronomy – Saugant Harvardo astronomijos ankstyvuosius duomenis bei tyrimus) ir Smithsonian instituto paroda „Leavitt Crater“ paminėtas H. Leavitt astro darbų 100-metis. Henrietta Swan Leavitt (1868-1921) dar Radcliffe koledže susidomėjo astro mokslais ir 1895-ais pradėjo savanoriauti Harvardo observatorijoje. Iki 1900-jų moterys negalėjo vykdyti stebėjimus teleskopais. Henrieta galėjo nagrinėjo vaizdus foto plokštelėse ir atrado dėsningumų cefeidžių šviesio kitimuose – „1777 variables in the Magellanic Clouds“ (1908). Kruopščiai apibendrinusi savo tyrimų duomenis veikale „Periods of 25 variable stars“. 1912-ais sukūrė tarpgalaktinių atstumų matavimo metodą, kuriuo E. Hubble įvertino Visatos plėtrą. Leavitt garbei pavadinti asteroidas 5383 ir krateris Mėnulyje, ruošti dokumentai Nobelio premijai.
Britų astrofizikė Cecilija Helena Payne Gapoškin (1900-79) mokėsi Newnham College ir Cambridge, 1925-ais gynė disertaciją žvaigždžių karštumo tema „Stellar Atmospheres“ JAV Harvardo universitete ir tapo 1-ja moterim mokslų daktare. Astronomas H. Russell supeikė Payne tyrimus, o po kelių metų atsiprašė klydęs. o O. Struvė pagyrė jos „Stellar Atmospher” – arba „brilliant“ veikalą. Harvardo observatorijoj Cecilija kartu su vyru S. Gapoškin tyrė Paukščių Taką ir Magelano ūkus „The Stars of High Luminosity“ (1930), įvertino jų sandaroje esant 74% vandenilio ir 24% helio. 1956-ais Cecilija Payne tapo 1-ja moterim Harvard full professor ir vedė kursą „Evolution of Stars and Galaxies“. Jos garbei pavadinti asteroidas 2039 ir ugnikalnis Veneroje, net ro-ro tipo laivas, nuo 2000-jų kursuojantis tarp Ispanijos uostų.
Margaret Burbage (1919-2020) tyrė žvaigždžių vidaus reakcijas, talkino konstruojant Hubble astroskopą, direktoriavo Grinvičo observatorijai, prezidentavo Amerikos astro draugijai.
Nancy Grace Roman
Nancy Grace Roman (1925-2018) vadovavo NASA moksliniam padaliniui, dalyvavo įvairių astronautinių misijų rengime; jos garbei pavadintas naujausias konstruojamas kosminis teleskopas, kurio veidrodžio skersnmuo yra 2.4 m.
Vera Rubin (1928-2016) tyrinėdama žvaigždžių spektrus pastebėjo tamsiųjų materijos ir energijos egzistavimą.
Carolyn Schoemaker (1929-2021) – 800 asteroidų ir 32 kometų atradėja rekordininkė.
Heidi Gammel (g 1960) tiria Uraną ir Neptūną, rengė Voyager ir Galileo misijas bei Hubble, Spitzer, Webb teleskopus.
Paukščių Tako (PT) tyrimus tęsia lietuvaitė Daiva Karužaitė Gogola. Ji teigia: „PT korona yra karštų 100 kK dujų galaktinė atmosfera, apimanti ir Magelano Debesį, 7 nykštukines galaktikas ir 11 rutulinių spiečių“. Panaudodama C. Payne duomenis sudarė PT struktūrinę schemą 50 tūkst šm erdvėje, patikslinusi juodosios skylės kaip gravitacinio verpeto masę 5 mln Saulių.
Andrea Mia Ghez (g 1965) mokėsi Masačusets ir Kalifornijos universitetuose (1987 ir 1992), dr prof. . Ji pirmoji pradėjo tyrinėti juodąją skylę, Sgr A (Šaulio žvaigždynas), 2020 metais pelnė Nobelio premiją. 2020 metais parašė knygą „You can be a Woman Astronomer” (2006 Cascade Pas).