Astronautiniai atgarsiai apie paskutinius astronautikos įvykius iš visur
Starship šeštas lėkis
Starship 6-is bandymas nenudžiugino įspūdingomis naujovėmis, – Heavy startūnas nebuvo sugautas Mechazilos „letenomis“ (gal dėl vėjo?), bet po 7 minučių sklandžiai prisivandenino netoli Boka Čiko Meksikos įlankoje.
Eilinis startas ?
Pats Starship turėjo krovinuką – 20 cm banano išvaizdos nesvarumo indikatorių, o pusiaukelėje įjungė vieną Raptor varytuvą, taip patvirtinęs manevravimo kosmose gebą. Po 65 minučių ir Starship sklandžiai nutūpė Indijos vandenynan pasilėtinęs 3 Raptoriais. SpaceX jau ruošia 7-jį Starship su padidintais iki 500 t kuro bakais, kuris sugrįš startvietėn ir bus pagautas Mechazilos, o 2025-ais žada vykdyt net 25 reisus, juolab iki šiol sukaupė 407 kartų stažą.
Duomenys iš teleskopų
Astroskopu Chandra dr John Moffat 3,7 mlrd šm tolumoj atrado Bullet Cluster 1E0657-56 dujų sankaupą net 70 GK karštumo bei 10Gm/h greitumo ir kuria tamsiosios materijos su gravitaciniais lęšiais STVG (Scalar Tensor Vector Gravity) teoriją.
Hubble astroskopu stebimi Magelano debesys (MC): didysis LMC (Large, net 32 tūkst šm didumo ir 161 tūkst šm nuo Žemės) bei mažasis SMC (Small), kurių masyvumas siekia 25 mlrd mūsų Saulių. Juos 1-is pastebėjo būtent F.Magellanes, 1519-22 vykdęs 1-ją kelionę aplink Žemę.
Ole Romer (1644-1710) kelis metus stebėjo Jupiterio mėnulį Ijo, kas 42 val palėkdavusį šešėlin. 1676 m. lapkričio 21 d įvykis vėlavo 11 min, nes nuotolis iki Žemės buvo mažesnis. Tada O. Romer suprato, kad šviesa sklinda baigtiniu greičiu ir mėgino jį apskaičiuoti (manyta esant begaliniu).
DESI (Dark Energy Spectroscopic Instrument, o4 m teleskopas Kitt Park nac observatorijoj 2 km kalne Arizonos valst), kuriuo 900 stebėtojų iš 70 įstaigų jau apžvelgė 6 mln galaktikų su JSk-ėmis, kvazarais bei pulsarais, patvirtino visatą turint tik 5 proc apčiuopiamos materijos. Visa kita – tamsiosios materija ir energija (gal pagal gravitacinius poveikius?).
Link asteroidų
Asteroidų tyriklis Hera greitinasi ties Marsu, pralėkdamas pro mėnulį Deimos (o13 km 20 Mm orb) link Didymos.
Gilindamiesi į Mėnulio orbitantų duomenis, Lorenzo Bruzzone ir Leonardo Casher Apollo-11 ekspedicijos vietovėj „Ramybės jūra“ o100 m landą. Ji aptikta prie prie Sinos kraterio aptiko, tai 130-170 m gylio ola, gal tinkama būsimiems mėnuliečiams gyventi. Netoliese LRO iš 80 km nufotografavo japonų tyriklį SLIM (Smart Lander for Investigation Moon) Sea of Nectar vietovėj ties Shioli krateriu.
Šveicarijoj Michele Andina ir Christina Rastlaub (Ciuricho un) kuria 50 kg žingsniuojančius šokliukus Lunar Leaper bei Space Hopper, kuriuos gamins Anybotics įmonė ir Robotic Systems Lab.
Iš Wallops kosmodromo 2013-jų rugsėjį startūnas Minotaur V išlėkdino LADEE (Lunar Atmosphere and Dust Environment Explorer 383 kg), kuris per 7 mėnesius Mėnulio 50 km orbitose 2 val periodais užbaigė atmosferos bei dulkių matavimus ir buvo nutrenktas į kraterį Sundman.
Blue Origin 2024 lapkričio 22 d. New Shepard startūnu iškėlė suborbitiniam lėkiui į 106 km kapsulę su 6 keleiviais trumpai pasikosminti (tarp jų sutuoktiniai Sharon ir Marc Hagle – antrą kartą) už $450 tūkst/žm.
Ties Mėnuliu Chandrayaan2 manevru šiemet rugsėjo 19 d išvengė susidūrimo su 678 kg Pietų Korėjos Danuri. Spalio 1-ją 3 km atstumu prasilenkė su LRO. Kinijoje išleistas Mėnulio geologinį atlasą, vienas autorių – Onyang Ziyuan. Atlase yra su 1:2,5 mln mastelio mėnlapis bei 12 tūkst kraterių. Robo mėnuliečiai tiria didžiausią o2400 km 6-8 km gylio kraterį.
Būsimos stotys
Celestrial Park, Floridoje, 304 ha greta Kenedžio centro, demonstruoja praeities ir ateities astronautiką. 4600 m2 ploto stotį Gateway, startūnus Artemis SLS Moon Rocket, erdvėlaivius Boeing CST-100 Starliner ir SpaceX Dragon. Taipogi parodytas, gal būt, būsimasis erdvėlaivis Sierra Space‘s Dream Chaser. Seattle Museum of Flight – naujų kosminių stočių projektų paroda, kurioje 3 galerijos su 50 eksponatų.
Būsimą 10 modulių Gateway su spalvingais įvairių formų Saulės skydais kuria Northrop Grumman, Houston centre pristatydami net vidaus interjerus.
NASA kuria mėnuliečių apsaugos sistemą nuo galimų pavojų ekstremaliomis sąlygomis, ypač pietų poliaus vietovėse.