
Astronautų ginklai kosmose yra aktualu nuo kosminės eros pradžios. Nors kosmose yra karinių satų slopinančių kitų satų ryšius ar lazerių satų optinių sistemų apakinimui ir kitokių ginklų, jie, tikėtina, bus nepanaudoti. Kol kas – apie astronautų ir kosmonautų asmeninius ginklus arba dvejopos paskirties įrankius.
Kišeninis peiliukas ir išlikimo peilis
Pirmasis JAV astronautas Alan Shepard suborbitiname „Mercury Freedom 7“ skrydyje 1961 m. gegužės 5 turėjo 1959 m. gamybos kišeninį peiliuką „Camillus Mil-K”. Skrydis truko vos 15 min. 28 s, o peiliuko neprireikė. Jei programos „Mercurys” erdvėlaivis būtų nusileidęs už pirminės nusileidimo zonos ribų, astronautai būtų pasinaudoję išgyvenimo rinkiniu. Tai buvo maistas, vanduo, gelbėjimosi plaustas, virvė, degtukai, medicinos reikmenys, radijo siųstuvas, kompasas, gelbėjimo švyturys, radaro atšvaitas, gelbėjimosi liemenė ir kažkoks peilis.
1962 m. NASA perdavė „Freedom 7“ Smithsonian muziejui, o peiliukas (dešinėje) buvo rastas erdvėlaivyje 1977 m. Kairėje „Randall Made Knives“ peilis. Smithsonian Museum nuotrauka
Pirmąjį išlikimo peilį, „Model 17 Astro“, 1961-1963 metais naudojo „Mercury” misijos astronautai. „Randall Made Knives“ firmos peilis su 14 cm ilgio geležtė buvo pakankamai tvirtas, kad juo būtų galima atidaryti nusileidimo kapsulės liuką, jei to prireiktų. Peilio rankenoje buvo įrengtą nedidelė slaptavietė.
„Case M-1“ mačetė
Gemini ir Apollo misijų gelbėjimosi komplektas ir mačetė. Smithsonian Museum nuotrauka
Peilis buvo NASA patvirtintas kaip gelbėjimosi komplekto sudedamoji dalis „Gemini“ ir „Apollo“ misijų astronautams. Jis turėjo lengvo polipropileno rankeną, buvo 41 cm ilgio, su dantyta viena ašmenų briauna. Šių misijų nusileidimo kapsulės leisdavosi į vandenyną netoli Žemės ekvatoriaus, ir peilis turėjo padėti tankiose džiunglėse, jei kapsulė nukryptų nuo kurso ir nusileistų į sausumą. Laimei, visų misijų pabaiga buvo vandenyne.
Apollo misijų daiktai
Penetrometras ir savadarbė golfo lazda. Smithsonian Museum nuotraukos
Penetrometras, Apollo misijose į Mėnulį, buvo naudojamas įvertinti Žemės palydovo gruntą, juo tiesiog duriant į paviršių, norint įsitikinti, kad jis pakankamai tvirtas ir yra saugu juo vaikščioti. Astronautas Alan Shepard misijos „Apollo 14” metu golfo lazda Mėnulyje pamėgino į kraterius įmušti pora golfo kamuoliukų. Tai įvyko 1971 metų vasario 14-tą. Tiesa, golfo lazda buvo surinkta Mėnulyje iš turimos įrangos, A. Shepard į Mėnulį slaptai atsiskraidino kamuoliuko mušimui naudojamą golfos lazdos dalį.
„Apollo-11“ treniruoklis buvo naudojamas raumenims mankštinti nedidelėje kajutėje, kaip laidynę akmenims svaidyti panaudoti būtų galima. Smithsonian Museum nuotrauka
Skylab misijų stalo įrankiai
Orbitinė kosminė stotis Skylab buvo šalutinis NASA Apollo projekto produktas. Anksčiau nei buvo planuota užaigus Apollo pilotuojamus skrydžius į Mėnulį, liko laisvų Saturn V startūnų, o iš vieno jų buvo sukonstruota pirmoji JAV kosminė stotis. 75 tonų masės objektas aplink Žemę orbitavo šešis metus, nuo 1973 metų gegužės 14-osios iki 1979 metų liepos 11-osios. Skylab stotyje veikė trys misijos, o vienos jų metu buvo pasiektas tų laikų rekordas. Astronautai Gerald Carr, William Pogue ir Edward Gibson praleido stotyje 84 dienas ir 1 valandą.
„Skylab” misijų stalo įrankiai
Victorinox peiliai
1978 m. pabaigoje NASA iš „Victorinox“ nusipirko 50 peilių, kurių modeliai nežinomi, bet greičiausiai tai buvo „Master Craftsman“ peiliai. 1986-1991 m. „Victorinox“ išleido „Master Craftsman“, pervadintą į „Astronaut“, be jokio atvaizdo ar ko nors kito. Vėėliau, devintajame dešimtmetyje, to paties modelio peiliai buvo gaminami ir kaip dabar žinomas „Space Shuttle“ modelis. Ant vienos iš pusių buvo „Space Shuttle“ atvaizdas.
STS-103 misijos specialistas Claude Nicollier pozuoja erdvėlaivyje „Discovery“, prieš jį šveicariškas peiliukas. Žemyn galva misijos specialistas Steven Smith. NASA nuotrauka
Vėlesniųjų Space Shuttle misijų ginklai
Laužtuvas, peilis „Emerson Specwar“ ir elektriniai įrankiai.
Laužtuvas (kairėje), sulankstomas peilis (viduryje) ir akumuliatorinis įrankis (dešinėje). NASA nuotraukos
Astronautas Kenneth Dwane „Sox” Bowersox demonstruoja laužtuvą iš įrankių rinkinio erdvėlaivyje Columbia“ 1995 metais. Sulankstomi peiliai buvo pagaminti NASA užsakymu 1999 m. ir naudoti „Space Shuttle“ misijose bei Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).
Žemėje plačiai paplitę akumuliatoriniai įrankiai atsirado dėl kosminės pramonės sukurtų inovacijų. NASA astronautas John Grunsfeld naudojo akumuliatorinį įrankį „STS-125“ misijoje 2009 m. Tai buvo paskutinioji Hablo teleskopo (HST) aptarnavimo misija.