Duomenų centras kosmose – Kinija pradėjo kurti 2800 satų duomenų centrą.
Startūnas „Long March 2D“ su 12 satų kyla iš Jiuquan kosmodromo. Nuotrauka CASC
2025 m. gegužės 14 d. į Žemės orbitą iškelti pirmieji 12 spiečiaus „Trijų kūnų skaičiavimas” („Three-Body Computing”) satų. Projektui vadovauja Zhejiang laboratorija ir startuolis „ADA Space“. Visuose satuose įrengtos lazerinio ryšio sistemos ir galingos skaičiavimo platformos. Kinijos aerokosmoso mokslo ir technologijų korporacija (China Aerospace Science and Technology Corporation – CASC) pradeda kurti pirmąjį didelio masto duomenų centras su dirbtiniu intelektu kosmose.
Spiečiaus „Three-Body Computing” satai ruošiami lėkiui
Pirmąjį spiečiaus grupę kartu sukūrė „ADA Space“, „Zhijiang Lab“ ir „Neijiang Hi-Tech Zone“. Dvylika, vienoje orbitoje lekiančių satų, turi savo vardus: „Neijiang No. 1“ (Star Era-27), „Neijiang Hi-Tech No. 1“ (Star Era-28), „Taizhou No. 1“ (Star Era-29), „Haikou No. 1“ (Star Era-30), „Maanshan Smart Computing No. 1“ (Star Era-31), „Chongzhou No. 1“ (Star Era-32), „Tianrui No. 1“ (Star Era-33) ir „Tianrui No. 1“ (Star Era-32). Technologijos (Žvaigždžių era-33), „Mystic Rock Bored Ape“ (Žvaigždžių era-34), ‚Mikado‘ (Žvaigždžių era-35), „Big Zero Bay“ žvaigždė (Žvaigždžių era-36), Zhijiang Nr. 1 (Žvaigždžių era-37), Zhijiang Nr. 2 (Žvaigždžių era-38).
Trijų kūnų skaičiavimas
Startuolis „ADA Space“ paskelbė informaciją apie spiečių „Trijų kūnų skaičiavimas“. Satai tiesiogiai apdoros duomenis kosmose ir sumažins priklausomybę nuo antžeminės kompiuterių infrastruktūros. Spiečiaus skaičiavimo pajėgumai bus 5 peta operacijų per sekundę (POPS), o bendras duomenų saugyklos dydis bus 30 terabaitų.
Satai turi pažangias dirbtinio intelekto galimybes, iki 100 Gb/s spartos lazerines tarpsatines jungtis bei nuotolinio stebėjimo įrangą, o jos duomenys bus apdorojami iškart orbitoje. Viename sate yra Guangxi universiteto ir Kinijos mokslų akademijos nacionalinės astronomijos observatorijos (NAOC) sukurtas kosminių rentgeno spindulių poliarimetras. Jo paskirtis yra aptikti, identifikuoti ir klasifikuoti trumpalaikius įvykius kosmose, pavyzdžiui, gama spindulių žybsnius. Kai toks bus užfiksuota, informuocija gaus kitos satų misijos ir atliks tolesnius stebėjimus.
Suformuotas spiečius bus stipriausias pasaulyje kosminių skaičiavimų pajėgumas kosmose, tuo pačiu bus įgyvendintas konkrečių scenarijų pertvarkymas iš „dangaus užduotys ir žemės skaičiavimai“ į „dangaus užduotys ir dangaus skaičiavimai“. Žemės stebėjimo iš satų raiška vis didėja, duomenų kiekis taip pat didėja, tačiau didelis duomenų kiekis siunčiamas į Žemę apdorojimui ir prarandamas duomenų panaudojimo savalaikiškumas. Naudojant scenarijų „dangaus užduotys ir dangaus skaičiavimai“, duomenys bus apdorojami danguje naudojant dirbtinio intelekto technologiją, ir tik tada siunčiami į Žemę.
Svarbūs dangaus skaičiavimai
Tradicinės palydovinės operacijos susiduria su dideliais apribojimais, kuriuos siekiama pašalinti kosminės kompiuterijos pagalba. Satai surenka daugybę duomenų, tačiau dėl riboto dažnių juostos pločio ir ribotų antžeminių stočių galimybių, į Žemę perduodami tik mažiau nei 10 proc. duomenų. Likusieji 90 proc. duomenų prarandami, o tai dažnai yra labai svarbi informacija, galinti paspartinti mokslinius tyrimus arba pagerinti pasaulines stebėsenos sistemas. Skaičiavimo kliūčių problema tampa vis didesnė, nes dirbtinio intelekto programoms reikia vis galingesnių duomenų apdorojimo pajėgumų.
Dalyviai
„ADA Space“, pilnas pavadinimas „Chengdu Guoxing Aerospace Technology Co., Ltd.“, buvo įsteigta 2018 m. ir daugiausia dėmesio skiria dirbtinio intelekto valdomoms palydovinėms technologijoms ir kosminiams skaičiavimams. Sausio mėn. ji pateikė paraišką dėl pirminio viešo siūlymo Honkongo vertybinių popierių biržoje.
Zhejiang laboratorija Hangdžou mieste įsteigta 2017 m. rugsėjo mėn. bendradarbiaujant Zhejiang provincijos vyriausybei ir universitetui bei „Alibaba Group“. Tikslas – plėtoti Kinijos pajėgumus tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, intelektualioji kompiuterija ir didieji duomenys.
Pavadinimas
„Trijų kūnų skaičiavimas“ pavadinimas kilo iš trijų kūnų problemos – Izaoko Niutono pirmą kartą suformuluoto klausimo, siekiant numatyti chaotišką trijų objektų, skriejančių vienas aplink kitą veikiant gravitacijai, judėjimą. Šis uždavinys įkvėpė kinų rašytoją Liu Cixin parašyti garsią to paties pavadinimo mokslinės fantastikos trilogiją „The Three-Body Problem„. Pirmoji knyga parašyta 2006 metais, o 2024 metais pagal visas knygas sukurta ir „Netflix“ ekranizacija.
Nors JAV ir Europa yra atlikusios kosminius kompiuterinių skaičiavimų bandymus, Kinijos „Trijų kūnų skaičiavimas“ yra pirmasis realus ir didžiulis projektas. Buvęs „Google“ generalinis direktorius Eric Schmidt, įsigijęs kontrolinį Kalifornijos paleidimo bendrovės „Relativity Space“ akcijų paketą, pasiūlė į orbitą kelti duomenų centrus.