Elon Musk – sėkmingas verslininkas, kartais ekcentriūkai pateikiantis savo idėjas, žinomas dėl inovacijų įvairiausiose srityse: nuo internetinių mokėjimų ir transporto iki aeronautikos ir neurotechnologijų.
Jo bendrovės kuria elektromobilius, gamina smegenų implantus, projektuoja daugkartinio naudojimo startūnus, o ateityje planuoja, galbūt, kolonizuoti Marsą.
„Zip2“
1995 metai: internetas yra lėtas, o žmonės vis dar ieško picerijų popierinėse „Geltonuosiuose puslapiuose“ (Yellow Pages). Elon su broliu Kimbal sugalvojo genialią, bet tiems laikams beprotišką idėją: sujungti verslo katalogą su skaitmeniniais žemėlapiais. Tai buvo tarsi ankstyvoji „Google Maps“ ir „Yelp“ versija.
Jie pradėjo miesto informacinių žinynų ir verslo katalogų bumą. Įkūrėjai: Elon, techninis direktorius, brolis Kimbal ir verslininkas Greg Kuri. Iš pradžių projektas vadinosi „Global Link Information Network“, bet netrukus tapo „Zip2“. Ši platforma sujungė adresų bazę, paiešką ir žemėlapius – vartotojui įvedus įmonės pavadinimą arba verslo rūšį, sistema pateikdavo tinkamas įmones ir parinkdavo maršrutą iki jų.
Iki 1998 m. prie teikiamų paslaugų prisijungė 160 JAV svetainių, skelbusių įmonių katalogus su žemėlapiais. Žiniasklaidai tai buvo patogus skaitmeninis sprendimas, o „Zip2“ – augimo kelias.
1999 m. „Compaq“ nupirko „Zip2“ už 307 mln. dolerių, iš sandorio E. Musk, turėjęs 7% akcijų (po visų investuotojų atėjimų), gavo 22 mln. USD ir juos investavo į startuolį „X.com“. Jis vėliau išaugo į „PayPal“.
„PayPal“
1999 m. įkurtas projektas X.com, 2001 m. pervardintas į PayPal, teikė mokėjimo internetu paslaugą. E.Musk buvo įkūrėjas ir generalinis direktorius.
Elon Musk į internetinio banko „X.com“ kūrimą investavo 10 mln. USD. Po metų projektas susijungė su startuoliu „Confinity“, sukūrusių vieną iš pirmųjų mobiliųjų mokėjimo sistemų „Palm Pilot“ – „PayPal“. Vėliau „X.com“ pakeitė pavadinimą į „PayPal“ ir tapo lyderiu internetinių mokėjimų srityje.
2002 m. „eBay“ už 1,5 mlrd. USD įsigijo „PayPal“, E.Musk iš sandorio gavo 165-180 mln. USD. 2017 m. Paradoksalu, bet pardavimo metu (2002 m.) Muskas nebuvo „PayPal“ vadovas. Jis buvo nušalintas nuo generalinio direktoriaus pareigų dar 2000 m. (per garsųjį „maištą“, kol jis atostogavo), nes nesutarė su kitais įkūrėjais dėl technologinės krypties (jis norėjo naudoti Microsoft serverius, kiti – Unix). Tačiau jis liko didžiausiu individualiu akcininku (11,7% akcijų), todėl „eBay“ pirkimas jam buvo pelningiausias.
E. Musk iš „PayPal“ už 6-8 mln USD sumą atpirko domeną „X.com“ ir 2017 m. liepą socialiniame tinkle „X“ (tada dar „Twitter“) tiesiog padėkojo „PayPal“ už galimybę atpirkti domeną ir pridūrė, kad jis jam turi „didžiulę sentimentalią vertę“. Vėliau x.com buvo panaudotas „Twitter“ atnaujinimui su nauju prekės ženklu – „X“.
„SpaceX“
Elon Musk eina finansinės „savižudybės“ (arba genijaus ėjimas) keliu: 2002 m. įkuria „SpaceX“ ir investuoja ~ 100 mln. USD. Įkūrėjas ir generalinis direktorius ryžtingai pasuka į kosminio transporto, vėliau ir į palydovinio interneto paslaugų sritį.
SpaceX įkūrimo akimirka
„SpaceX“ radikaliai pakeitė kosmoso pramonę, sukurdama daugkartinį startūną „Falcon 9“, sumažinusi paleidimų kosmosan kainą ir atvėrusi kosmosą privačioms įmonėms.
2012 m. jos „Dragon“ tapo pirmuoju privačiu erdvėlaiviu, prisijungusiu prie TKS. Iki 2026 m. kovo 15 d. daugkartiniai startūnai „Falcon 9“ ir „Heavy Falcon“ įvykdė 620 misijų ir į orbitą nugabeno tūkstančius satų bei kitų naudingų krovinių.
Tuo pačiu metu „SpaceX“ plėtoja „Starlink“ projektą – daugiau nei 8 000 interneto satų spiečių, teikiantį mobilųjį internetą atokiems regionams visame pasaulyje.
Ateityje E. Musk tikisi kolonizuoti Marsą naudodamas „Starship“ – daugkartinio naudojimo erdvėlaivį, skirtą žmonių ir krovinių gabenimui dideliais atstumais.
„Tesla“
2003 m. įkurta bendrovė ėmėsi elektrinių automobilių, energijos kaupiklių ir saulės baterijų, o E. Musk buvo generalinis direktorius ir vyriausiasis produkto architektas.
„Tesla“ atliko lemiamą vaidmenį populiarinant elektrinius automobilius: įdiegė naujos kartos ličio jonų baterijas; padidino elektromobilių nuvažiuojamą atstumą ir galią; padarė elektromobilius masiniais.
Nepaisant plačiai paplitusios nuomonės, „Tesla Motors“ įkūrėjas nėra E.Musk, nes įmonę 2003 m. įkūrė Martin Eberhard ir Mark Tarpenning. E.Musk buvo angelas investuotojas su su 70 mln. USD. ir tik 2004 m. tapo valdybos pirmininku. 2008 m. po M.Eberhard išėjimo, Elon užėmė generalinio direktoriaus postą. Tuomet įmonė buvo ties bankroto riba, o „Roadster“ modelis vėlavo ir kainavo dvigubai daugiau nei planuota. E. Musk įdėjo visus savo „PayPal“ milijonus ir dirbo po 100 valandų per savaitę, kad įmonė išgyventų. Dauguma fanų šiandien tapatina „Tesla“ su Musku, nes būtent jo agresyvi vizija (Model S, Superchargers, Gigafactories) pavertė mažą startuolį globaliu gigantu.
2009 m. M.Eberhard padavė E.Musk į teismą dėl bendraįkūrėjo statuso priskyrimo ir įmonės istorijos iškraipymo. Pagal taikos susitarimą, įmonės įkūrėjais oficialiai pripažinti penki bendraškūrėjai: Martin Eberhard, Mark Tarpenning, Elon Musk, JB Straubel ir Ian Wright.
Nors Martin ir Mark padėjo techninį įmonės pagrindą, būtent Elon užtikrino jos proveržį. Jo vadovavimo metu pasirodė „Model S“, „Model 3“ ir kiti komerciškai sėkmingi projektai, pavertę „Tesla“ pasaulinės automobilių pramonės lydere.
„X“
Dar 2006 m. metais įkurta ir atnaujinta 2022 m. x.com specializuojasi socialiniuose tinkluose. Elon Musk šiuo metu užima vykdomojo pirmininko ir technologijų direktoriaus pareigas.
„X“ – tai buvusi trumpų pranešimų platforma „Twitter“, įkurta trijų asmenų. Jack Dorsey – dažniausiai matomas kaip pagrindinis vizionierius, parašęs pirmąjį įrašą (tweet). Noah Glass – žmogus, sugalvojęs patį pavadinimą „Twitter“ (pradžioje „twttr“), tačiau vėliau buvo negailestingai išmestas iš komandos ir ilgą laiką ištrintas iš oficialios istorijos.
Biz Stone – kūrybinis variklis, atsakingas už dizainą ir bendruomenės kultūrą.
Evan Williams – patyręs verslininkas (prieš tai sukūręs Blogger), suteikęs projektui finansinį stabilumą ir infrastruktūrą.
2022 m. E. Musk už 44 mlrd. USD įsigijo bendrovę, ketindamas panaikinti cenzūrą. Jis pervadino platformą į „X“, sušvelnino turinio moderavimą ir įvedė mokamą vartotojų patvirtinimą. 2023 m. birželį E.Musk paliko generalinio direktoriaus postą, perdavė valdymą Lindai Jakkarino ir liko „X“ valdybos pirmininku bei techniniu direktoriumi.
2024 m. socialinis tinklas perėjo prie „xAI“ – kito E.Musk projekto dirbtinio intelekto srityje. Dabar „X“ turi pokalbių botą „Grok“, integruotą į pačią platformą.
„OpenAI“
2015 m. E. Musk, Sam Altman (dabartinis generalinis direktorius) ir dar devyni žmonės įkuria pelno nesiekiančią „OpenAI“: dirbtinio intelekto srities tyrimų įmonę, žinoma dėl pokalbių boto ChatGPT ir vaizdų generatoriaus Dall-E. Pradinė idėja buvo sukurti atsvarą „Google“, kad dirbtinis intelektas nepriklausytų vienai korporacijai.
2018 m. Elon Muskas ne tik „bandė perimti kontrolę“, bet ir pasiūlė pats finansuoti visą veiklą, jei jam būtų leista vadovauti. Kai S. Altman ir kiti pasakė „ne“, jis pasitraukė ir nustojo mokėti pažadėtas investicijas. Tai paliko „OpenAI“ finansinėje duobėje, dėl ko jie vėliau buvo priversti kreiptis į „Microsoft“.
Po 5 metų Elon įkūrė „xAI“ – alternatyvą „ChatGPT“, kurią jis kritikavo už „politinį korektiškumą“.
2024 m. E. Musk padavė „OpenAI“ į teismą, teigdamas, kad bendrovė išdavė savo pradinę misiją tarnauti žmonijai ir tapo de facto „Microsoft“ dukterine įmone, siekiančia tik pelno. „OpenAI“ gynybos linija rėmėsi tuo, kad be komercinio modelio jie nebūtų išgalėję nusipirkti skaičiavimo pajėgumų, reikalingų tokio lygio modeliams kaip GPT-4 ar o1 kurti. Šiuo metu, 2026 m. pavasarį, abiejų pusių advokatai susitinka teismo salėje, o bylos baigtis gali iš esmės pakeisti viso AI sektoriaus reguliavimą.“
Be to, 2025 m. E. Musk ir kiti investuotojai nusprendė išpirkti „OpenAI“ už 97,4 mlrd. USD, tačiau pasiūlymas buvo vienbalsiai atmestas. Tuo metu „OpenAI“ vertė siekė virš 100 mln. USD
„xAI“
Jei „OpenAI“ tapo korporatyviniu milžinu, tai įkurta 2023 m. įkurta „xAI“ yra E. Musk „greitojo reagavimo būrys“: dirbtinis intelektas Grok yra suprogramuotas būti „maksimaliai ieškantis tiesos“ ir neturintis politinio korektiškumo filtrų. Jie, pasak Elon, riboja kitus modelius.
„Grok“ turi unikalų pranašumą – jis realiu laiku „maitinasi“ duomenimis iš „X“ platformos. Tai leidžia jam žinoti naujienas sekundžių tikslumu, kol kiti modeliai dar laukia duomenų bazės atnaujinimo.
2025 m. liepos mėn. „xAI“ paleido „Grok Imagine“ – paslaugą, skirtą 6 sekundžių trukmės vaizdo įrašams kurti iš tekstinių užuominų. Įrankis naudoja kelis režimus, įskaitant „Custom“ – stiliaus, spalvų paletės ir kitų generavimo aspektų nustatymui.
2025 m. spalio 27 d. „xAI“ pristatė „Grokpedia“ – AI pagrįstą internetinę enciklopediją. 2025 m. spalio 28 d. svetainėje yra apie 900 000 AI straipsnių, kurių faktų tikrinimas atliktas per „Grok“.
2025 m. pabaigoje xAI paleido vieną galingiausių pasaulyje superkompiuterių „Colossus“ AI klasterių Memfyje. Tai tūkstančiai NVIDIA H100/H200 vaizdo plokščių, dirbančių vienu metu. 2026-aisiais tai leidžia xAI konkuruoti su „Google“ ir „Microsoft“ dėl AI dominavimo.
„Neuralink“
2016 m. įkurta neurokompiuterinių sąsajų bendrovė yra pats ambicingiausias ir kontraversiškiausias E. Musk projektas, siekiant sukurti BCI (Brain-Computer Interface).
Po sėkmingo pirmojo implanto „Noland Arbaugh“ (kuris 2024 m. mintimis žaidė šachmatais ir „Civilization“), 2025 m. ir 2026 m. pradžioje „Neuralink“ gavo leidimus masiniams klinikiniams tyrimams.
Telepathy ir Blindsight yra du pagrindiniai produktai. „Telepathy“ leidžia paralyžiuotiems žmonėms valdyti telefonus ar kompiuterius, o „Blindsight“ (pradėta aktyviai testuoti 2025 m. gale) siekia grąžinti regėjimą net tiems, kurie gimė akli.
Elon mano, kad AI taps toks galingas, jog žmonės taps „namų katėmis“, jei neturės tiesioginio ryšio su kompiuteriu. „Neuralink“ turėtų tapti tuo „trečiuoju sluoksniu“, leidžiančiu mums susilieti su AI.
2025 m. E. Musk pareiškė, kad „Neuralink“ planuoja implantuoti dar 20–30 implantų – tam į projektą buvo investuota papildomų 650 mln. dolerių.
„SolarCity“
Bendrovė buvo įkurta 2006 m., o veiklos sritis yra atsinaujinanti energija ir jos saugojimas. E. Musk vaidmuo: buvęs valdybos pirmininkas, dabar kuruojantis per „Tesla Energy“ padalinį
„SolarCity“ įkūrė E. Musk pusbroliai – Peter ir Lyndon Rive, o Elon buvo vienas pirmųjų investuotojų, skyręs apie 10 mln. USD, ir padėjęs įmonei tapti didžiausia saulės baterijų montuotoja privačių namų sektoriuje JAV.
2016 m. „Tesla“ įsigijo „SolarCity“ už 2,6 mlrd. USD, siekdama sukurti vertikaliai integruotą energetikos bendrovę. Nors E. Musk tuo metu valdė 22 % „SolarCity“ akcijų, jis nusišalino nuo galutinio valdybos balsavimo dėl sandorio. Visgi, grupė akcininkų padavė jį į teismą, teigdami, kad pirkimas buvo skirtas „SolarCity“ gelbėjimui nuo bankroto. 2022 m. E.Musk galutinai laimėjo šią bylą, teismui pripažinus, kad sandoris buvo sąžiningas.
Integravus įmonę į „Tesla Energy“ padalinį, strategija pasikeitė. Po kelerių metų gamybos optimizavimo, 2026 m. pradžioje padalinys rodo rekordinius rezultatus. Pagrindinis dėmesys dabar skiriamas ne tik „Solar Roof“ (saulės stogams), bet ir pramoniniams „Megapack“ bei namų vartotojams skirtiems „Powerwall“ akumuliatoriams, kurie tapo būtini siekiant stabilizuoti elektros tinklus visame pasaulyje.
„The Boring Company“
Požeminio transporto infrastruktūrą plėtojanti bendrovė įkurta 2017 m., o E. Musk vaidmuo, kaip visada, įkūrėjas ir pagrindinis vizionierius. „The Boring Company“ prasidėjo kaip eksperimentinis „SpaceX“ projektas, o vėliau peraugęs į savarankišką įmonę. Jos pagrindinis tikslas – išspręsti miestų spūsčių problemą sukuriant pigų, greitą ir lengvai plečiamą požeminių tunelių tinklą.
Bendrovė sukūrė naujos kartos gręžimo mašinas „Prufrock“, kurios gali pradėti darbą tiesiai nuo paviršiaus ir kasti tunelius gerokai greičiau bei pigiau nei tradiciniai įrenginiai. Sėkmingiausias projektas įgyvendintas Las Vegase – 2025–2026 m. „Vegas Loop“ sistema išsiplėtė už parodų centro ribų ir dabar jungia pagrindinius „Strip“ gatvės kurortus bei oro uostą, perveždama tūkstančius keleivių specialiai pritaikytais „Tesla“ automobiliais.
E. Musk taip pat aktyviai propagavo „Hyperloop“ – vakuuminių vamzdžių transporto koncepciją, kurioje kapsulės pasiektų iki 1200 km/h greitį. Nors pirminiai bandomieji vamzdžiai Kalifornijoje buvo išmontuoti, o kai kurie partneriai (pvz., „Hyperloop One“) bankrutavo, „The Boring Company“ toliau tobulina tunelių sandarinimo technologijas, tikėdamasi ateityje „Loop“ sistemas paversti tikruoju „Hyperloop“.