Anksčiau esame rašę apie laikiną Kanados astronauto Chris Hadfield „apakimą“ STS-100 misijoje, surenkant Canadaarm2 robotą per pirmąjį įšėjimą į atvirą kosmosą (STS-100 EVA-1). Po šio įvykio NASA ėmėsi skafandrų šalmų tobulinimo projekto.
NASA pakeitimai
2001 m. incidentas yra įtrauktas į NASA duomenų bazę „Significant Incidents & Close Calls“ kaip tipinis atvejis, kuomet akių sudirginimą sukėlė antikondensacinė stiklo valymo servetelė. Buvo pradėti nuolatinės antikondensacinės dangos, nevalomos prieš kiekvieną EVA, kūrimo darbai
NASA finansavo patvarių poliuretano dangų, padengiančių skafandro polikarbonatinių paviršių ilgam laikui, kūrimo projektą. Pirmosios medžiagos (HTAF-308, HTAF-601), nors ir paremtos sol-gel technologija, buvo atmestos, kuomet bandymai nustatė aukštas jų atsiklijavimo ar dirginimo tikimybes. Kitos, bevandenės medžiagos, (Exxene HCF-100, Visgard 106-94), buvo tinkamesnės, o patekimo į astronautų akis rizika žymiai mažesnė.
Pirmaujanti yra „Luna Labs“ superhidrofilinė sol-gel danga: 3–6 µm storio, atspari dilimui, chemiškai inertiška ir nepasidengianti rasa po 24 val. panardinimo į garus arba izopropilo alkoholį (IPA immersion).
Sugriežtintos procedūros
NASA paliko antikondensacinė servetėlę kaip laikiną sprendimą, tačiau procedūras sugriežtinto. Technikai privalo nušlifuoti stiklą iki sausumo ir apžiūrėti jį ryškioje šviesoje, ar nėra dryžių. Tik po to skafandro šalmas perduodamas įgulai. Ekipažų nariai yra mokomi apžiūrėti šalmą ir nušluostyti bet kokį matomą skysčio perteklių beplaušine servetėle, taip sumažinant tikimybę, kad mikrolašelis pateks į akis mikrogravitacijos sąlygomis.
Luca Permitano EVA metu galėjo prigerti, nes skafandro šalme pradėjo kauptis vanduo
2013 m. pabaigoje Luca Parmitano labai išsigando kuomet EVA metu skafandro šalme pradėjo kauptis vanduo, o astronauto regėjimas, klausa ir kvėpavimas pradėjo blogėti. Laimei, jis išliko ramus ir sugebėjo grįžti į TKS.
Šis įvykis paspartino daugumą darbų, susijusių su šalmo absorbcinėmis servetėlėmis (HAP) ir šalmo absorbcinėmis juostomis (HAB). Įvairiuose šalmo konstrukcijos peržiūros susitikimuose, Chris Hadfield cheminio „apakimo“ atvejis buvo paminėtas kaip dar vienas „regėjimo praradimo“ scenarijus, kurį galėtų sušvelninti absorbcinis žiedas aplink viršutinę skafandro dalį.
Astronautai dabar repetuoja Chris improvizuotą techniką: atidaryti skafandro išvalymo vožtuvą ir kartu su deguonimi išmesti teršalus į išorę. Žemės komandos įtraukė antikondensacinį dirginimą į galimų ankstyvo nutraukimo požymių sąrašą realaus laiko EVA stebėjimo metu.
NASA daugiau nenaudojo „drėgnų servetėlių“, neperžiūrėjusi jų cheminės sudėties ir naudojimo. Kuriamas ilgalaikis sprendimas, kuomet prie skafandro šalmo stiklo vidinės dalis yra klijuojama, nuolatinė apsauginė nuo rasos danga. Ji turėtų užkirsti kelią Chris Hadfield laikino aklumo pasikartojimui STS-100 EVA-1 misijoje. 2025 metais yra vykdomas dangų kvalifikacinis bandymų etapas.