Saturnas, šeštoji planeta nuo Saulės ir antra pagal dydį mūsų žvaigždės sistemoje, yra žavus dangaus kūnas, jau šimtmečius žadinantis žmonių vaizduotę. Jo ikoniniai žiedai, unikalūs bruožai ir paslaptingi mėnuliai padarė jį plačių mokslinių tyrimų objektu ir kosmoso entuziastų numylėtiniu. Keli faktai, parodantys Saturno grožį ir sistemos sudėtingumą.
Saturnas buvo pavadintas pagal romėnų žemės ūkio ir turto dievą. Senovės mitologijoje Saturnas buvo siejamas su gausa ir derlingumu.
James Webb Space Telescope (JWST) kadre Saturnas. NASA/ESA nuotrauka
Atmosferos vėjai
Dėl skirtingais greičiais judančių dujų sluoksnių, Saturno paviršius yra juostuotas ir truputį panašus į Jupiterio, o pusiaujo vėjai gali pasiekti greitį iki 1800 km/h arba 500 m/s ir atmosferoje sukurti sudėtingas debesų juostas ir audras.
Didžiausia audra, Didžioji balta dėmė, gali užimti plotą, didesnį už Žemę, ir trukti kelis mėnesius. Egzistuoja ir jos jos mažesnė pusseserė, Pusiaujo audra. Galbūt, Saturno vėjai yra vieni iš greičiausių Saulės sistemoje. Žemės uraganai yra bene 10 kartų silpnesni. Saturno poliuose, dėl unikalios planetos atmosferos dinamikos, susidaro sūkuriniai debesų modeliai arba poliariniai sūkuriai.
NASA erdvėlaivis „Cassini“, 2004 m. pasiekęs Saturną, suteikė beprecedentinių žinių apie planetą, jos žiedus ir mėnulius. Faktai ir jų gausa stulbino, tačiau misija, po kuro atsargu išsekimo, baigėsi tyčiniu pasinėrimu į planetos atmosferą ir sudegimu joje 2017 m. Buvo diskusijos apie panašios misijos į Saturną siuntimą ateityje, siekiant tęsti jo mėnulių ir žiedų tyrinėjimus.
Matmenys ir galia
Saturno skersmuo yra maždaug 120 536 kilometrai ir jis yra beveik 10 kartų didesnis už Žemę. Dėl šių matmenų ir dar nežinomų priežasčių, Saturnas gali pasigirti įspūdingu mėnulių skaičiumi – patvirtinti 274 mėnuliai. Kai kurie iš jų yra maži ir netaisyklingos formos, o kiti – dideli ir sferiniai.
Saturno tankis yra tik 0,6873 g/cm³, šis skaičius yra mažiausias iš dujinių planetų tankių. Jupiterio, Urano ir Neptūno tankis yra 1,326 g/cm³, 1,318 g/cm³ ir 1,638 g/cm³. Juokaujama: jei Saturną įmestume į labai didžiulį vandenyną, jis plaukiotų vandens paviršiuje.
Saturno sukimasis yra mįslingas, nes jo magnetinis laukas ir sukimasis nėra suderinti, todėl jo sukimosi ašis laikui bėgant atrodo „svyruojanti“. Planetos magnetinis laukas stipresnis už Žemės maždaug 578 kartus. Jis driekiasi toli į kosmosą ir sąveikauja su jo mėnuliu Enceladu, prisidėdamas prie įdomių reiškinių.
Saturno vaidmuo kartu su Jupiteriu apsaugant Žemę yra labai svarbus dalykas gyvybės evoliucijai: didžiulis Saturno dydis ir stipri gravitacija padėjo ir padeda apsaugoti Žemę nuo kai kurių potencialiai pavojingų kometų ir asteroidų, keisdami jų trajektorijas.
Saturnas šiauriniame ašigalyje susidaro taisyklingas, apie 25 000 km skersmens, debesų šešiakampis. Cassini nuotrauka
Planeta klasifikuojama kaip dujų milžinas, sudarytas iš vandenilio ir helio su kitų elementų pėdsakais. Jis neturi kieto paviršiaus, kaip Žemės tipo planetos, o dėl greito sukimosi Saturnas nėra tobulos formos rutulys. Jo pusiaujo skersmuo yra žymiai didesnis nei poliarinis skersmuo, todėl jis atrodo šiek tiek suplokštėjęs. Taip yra, nes Saturnas apie savo ašį apsisuka kartą per 10 val. 47 min. 6 sek.
Magnetinis laukas
Pastebėta, kad Saturno poliarinės pašvaistės laikui bėgant kinta ir evoliucionuoja, atspindėdamos sudėtingas planetos magnetines sąveikas su jos mėnuliais. Tam įtakos turi ir Saulės aktyvumas.
Saturno pašvaistės. HST nuotrauka
Saturno magnetinis laukas ir Saulės vėjo dalelės sukuria įspūdingas pašvaistes netoli jo polių.