
„Starfall“ nėra satas – tai naujos klasės autonominis krovinių grąžinimo kosminis aparatas. Jį „SpaceX“ sukūrė slaptai ir pirmą kartą sėkmingai išbandė šių metų birželio 23 d. demonstracinėje misijoje „Starfall Demo“. Verta paminėti, kad birželio 23 d. misija „Starfall Demo“ išsiskyrė ypatingu slaptumu. „SpaceX“ nutraukė tiesioginę transliaciją iškart po to, kai startūno „Falcon 9“ antroji pakopa iškėlė aparatą į orbitą, ir ilgą laiką neteikė detalių apie tikslią sugrįžimo operacijos eigą. Beje, „SpaceX“ labai skubėjo su „Starfall Demo“, nes iš FAA leidimą startui gavo tik birželio 2 dieną.

„Starfall“ suprojektuotas nusileisti iš kosmoso vandenynan
„Starfall“ yra disko arba plokščio cilindro formos, maždaug 3,1 metro skersmens ir vos 0,75 metro aukščio. Dėl plokščios formos kosmoso entuziastų bendruomenėje jis iškart gavo ateivių lėkštės (angl. saucer-shaped) pravardę. Tuščio aparato masė siekia apie 2100 kg, o į Žemę jis gali parskraidinti iki 1000 kg vertingo krovinio iš kosmoso.
„Ateivių lėkštę“ sudaro viršutinė aliuminio platforma su manevriniais varikliais ir termoizoliacinis anglies pluošto skydas. Orientacijai kosmose ir pozicijos kontrolei aparatas vietoj įprastų manevrinių variklių naudoja suspaustas inertines dujas. Prieš pat nusileidimą termoizoliacinis skydas atskiriamas ir kapsulė parašiutais minkštai nutupia vandenyne.
Kosminės logistikos revoliucija
Iki šiol žmonija susidurdavo su didžiule problema. „Falcon 9“ ar „Starship“ raketomis nešėjomis į kosmosą galima iškelti šimtus tonų krovinių, tačiau saugiai grąžinti atgal į Žemę buvo galima tik labai mažą jų dalį. Krovininis erdvėlaivis „Dragon Cargo“ yra pilotuojamo „Crew Dragon“ erdvėlaivio modifikacija ir iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) gali parskraidinti iki 3000 kg krovinių. Realiai į Žemę būdavo pargabenama 1500–2500 kg krovinių (mokslinių tyrimų rezultatai, sugedusi TKS įranga analizei ir kosminės šiukšlės).
Mikrogravitacijos pramonė ir karyba
„Starfall“ užpildo mažesnių masių sugrąžinimo spragą ir yra orientuotas į dvi sritis: kosminę gamybą ir taškinę logistiką. Orbitoje gaminami vaistai, puslaidininkiai ar biologiškai atspausdinti žmogaus organai, kurių neįmanoma sukurti Žemės traukos sąlygomis. „Starfall“ veiks kaip kosminis kurjeris, surenkantis šią produkciją orbitoje iš gamybinių modulių ir pargabenantis į Žemę.
JAV kariuomenė labai domisi galimybe skubiai permesti itin svarbius krovinius iš vieno Žemės taško į kitą per kosmosą greičiau nei per valandą (programa „Rocket Cargo“). „Starfall“ gali išbūti orbitoje neribotą laiką ir, gavęs komandą, tiksliai nusileisti vandenyne netoli pakrantės. Specialios antžeminės infrastruktūros tam nereikia.
Paleidimas ir išgriebimas
Diskas suprojektuotas taip, kad į orbitą jį galėtų iškelti tiek „Falcon 9“, tiek ateityje – „Starship“. Raketos nešėjos vienu kartu krovinių skyriuje galėtų iškelti dešimtis tokių plokščių aparatų, sudėtų tarsi blynų stirta.

FAA pateiktame dokumente numatytas „Starfall“ nusileidimo rajonas. Tikėtina, vėliau bus ir kitos nusileidimo vietos
Po įskriejimo į atmosferą ir nusileidimo Ramiajame vandenyne, apie 1300 km į vakarus nuo JAV ir Meksikos krantų, „SpaceX“ gelbėjimo laivas, panašus į „Shannon“ (kuris išgriebia erdvėlaivį „Crew Dragon“ su astronautais), iškelia įrenginį kranu. Diskas aklinai uždengiamas tentu, kad nebūtų atskleistos komercinės ar karinės paslaptys, ir pargabenamas į uostą pakartotiniam naudojimui.