Pirmąjį satą Aryabhata (360 kg 46 N) į 563-614 km orbitą lėkdino 1975 metais iš Kapustin Jar prie Volgogrado talkinant sovietų kosmonautikai. Šio „sputniko“ ir pirmų startūnų SLV (Space Launch Vehicle 47 t 22 m) konstravimui vadovavo Vikram Sarabhai (1919-1971), pripažįstamas gaganautikos tėvu. Jis tapo fiziku Kembridžo universitete ir astronomu Gudžarato koledže, 1945-ais išleidęs veikalą „Time Distribution of Cosmic Rays“ (Kosminių spinduliuočių skirstiniai), o 1962-ais įteisino valstybinę astronautikos įstaigą ISRO (Indian Space Research Organisation).
Kitas šaunus fizikas Satish Dhavan (1920-2022) perėmė vadovavimą, papildęs ją El-Optikos bei Fizikos Laboratorijomis, neatsisakęs ir IISc (India Institute of Science) su kapitaliu veikalu „Bird Flight“ (1990). Jų garbei pavadinti astronautikos centrai – Vikram Sarabhai Space Centre Keraloje (4,5 tūkst darbuotojų bei Space Physics Lab su dujų dinamikos tuneliu Trisonic) ir Satish Dhavan Space Centre Sriharikotoj. Šiame kosmodrome startūnai ruošiami lėkiams: bokštu MST (Mobile Service Tower) nuridinant į 1-ją startvietę ar „daugiarankiu“ (Mechazilos analogu) 2-je. Ten klesti ir pažintinė astronautika – Launch View Gallery, Space Museum bei Space Theme Park.
Indijos Satish Davan kosminis centras
Indiškus lėkius tęsė satai Rohini (35 kg 16 W), lėkdinti nuo 1980-jų iš Sriharikotos SLV-3 (17 t 22 m) startūnais į 305-919 km orbitas, o Gsat-2 bei CartoSat (1,5 t 1,1 kW 620 km orb) 2003-07 paliudijo ISRO astronautines galimybes. 1984-ais pasižymėjo kosmose lakūnas majoras Rakeš Šarma (Rakesh Sharma, g 1949), Sojuz T-11 iš Baikonuro nulėkęs 8 paroms į Saliut-7 stotį ir tapęs 1-ju gaganautu.
Taupiausi startūnai – LVM-3 (640 t o4x43,5 m 10 t krovumo) kainuoja $45 mln/lėkiui, PSLV (o3,2×44 m 7,6 MN) $25 mln ir SSLV (o2x34 m) $10 mln.
Čandrajan ir Aditja
2008-ais pradėtos ekspedicijos į Mėnulį – Čandrajan-1 (1,3 t 760 W), -2 (3,8 t jau su Vikram tūpikliu bei 6-račiu 26 kg Pragian), Čandrajan-3 (3,9 t) su dar sėkmingesniais tyrikliais net poliarinėj vietovėj (mėnuleigiukas per 100 m ridos rado sieros). 2014-ais Mangaljan (4,5 t 840 W $74 mln) pasiekė Marsą. 8 metus tyrė iš 0,4-76 Mm orbitų MSM (Methane Sensor for Mars), MENCA (Mars Exospheric Neutral Composition Analyser) bei kitais prietaisais. Atsiuntė 980 vaizdų (net mėnuliuko Fobos iš 4,2 Mm atstumo) ir duomenų 120 psl „Marso atlasui“.
Nuo 2022-jų bando pilotuojamą Gaganjan (8,2 t 2,7×3,4×6 m 3 žm įgulai). Baiginėja savą navigacinę sistemą GAGAN (GPS-Aided GEO Augmented Navigation) – 15 teritorinių stočių, 2 centrai ir keli 3,5 t satai GSAT.
2023-ais startavo Aditja (1,47 t), tiriantis Saulę koronagrafu bei spektrometrais iš L1 taško. Stebėjo ir fotografavo 35 min trukmės galingą pliūpsnį X6.3. Profesorius R. Rameš keistą Saulės karštumą 15 MK centre, 5,5 kK fotosferoje ir 2 MK vainike aiškina energinėmis bangomis. Kitas prof R. Adhikari vadovauja projektui LIGO-Ind Maharaštra valstijoje (kainuos $290 mln) gravitacinėms bangoms stebėti 4 km vamzdiniais kvantinio slėgio jutikliais. SpaceX eksperimentu pernai „androginiškai“ sujungti orbitoje du 220 kg masių satai Chaser ir Target. Iš Sriharikotos pigiau išlėkdintas amerikoniškas satas AST (6,1 t rekordiškai masyvus).
Antrasis gaganautas Šubhanšu Šukla (Shubhanshu Shukla, g 1985), lakūnas papulkininkis 18 parų dirbo TKS, nulėkęs Crew Dragon AX-4.
Kosminę veiklą pradeda privačios įmonės. Skyroot Aerospace liepos 18 d išbandė savą 350 kg krovumo startūną Vikram-S (o1,7×22 m) 450 km orbitoje. Minėtina Agai Kul Cosmos ir kitos.
Šiom dienom ISRO sutarė su NASA dėl Artemis Accords ir Moon Base, o kosmonautai A. Kikina, P. Dubrov, A. Fediajev iš TKS sveikino Indiją 79-jų Nepriklausomybės metinių proga, paminėdami J.Gagarino viešnagę ten 1961-ais.