Radijo transliavimo iš kosmoso ir satų „kabinimo“ ties kuria nors Žemės vietove geosinchroninėje orbitoje susirūpino slovėnų kilmės Austrijos karininkas Herman Potočkin, 1928 metais 188 psl ir 100 vaizdų knygoje su orbitinėmis idėjomis (net apskaičiavo tolius bei pagreičius).
Arthur Clarke (kairėje), Verner von Braun ir Harold Rosen (dešinėje)
Dalykiškus siūlymus formulavo 1945-ais anglų fantastas Arthur Clarke, 1952-ais Verner von Braun. Geosinchroninių satų „tėvu“ tapo Harold Rosen (Hughes Aircraft), 1963-ais sukūręs satą Syncom (68 kg o71x39 cm 2 W).
Syncom-2 lėkis beveik pavyko išbandant ryšį net JAV ir Nigerijos prezidentams Kenedžiui iš Vašingtono su Balewa Lagose. Dar sėkmingesni buvo Syncom-3, transliavęs Tokijo olimpiadą, bei 1980-ais penki Syncom-IV (7 t 4,28 m 1,3 t be kuro) su 6 kanalais 25 kHz, 5-ais kHz bei UHF 500 kHz.
Geosinchroninė orbita
Geosinchronine (GEO) laikoma orbita 35786 km virš jūrų lygio, kuria 3,07 km/s greičiu satai aplekia Žemę per 23 val 56 min 4,091 s, t.y. sinchroniškai sukimuisi apie ašį. Orbitos pusiaujo plokštumoje vadinamos geostacionariomis (satų judejimas vyksta pastoviau beveik be nuokrypių). Iš tokios orbitos įmanoma aprėpti didžiumą Žemės paviršiaus trimis satais, išdėstytais maždaug 55 Mm atstumais. Kiekvienas satas ten lyg kybo ties konkrečiu paviršiaus tašku, kas ypač patrauklu interneto, ryšių, meteo ir navigaciniams reikalams, tik per didelį atstumą signalai „vėluoja“ 0,25 s.
ULS Sat Database 2026-jų duomenimis geostacionarioje orbitoje jau veikia 590 satų, pvz Eutelsat, Intelsat, rusų Express, japonų MTSAT ir kt. Net Baltarusija 2016-ais iškėlė savą 2 t satą (kinų gamybos) startūnu Long March iš Xichang centro. Jis aprėpia rytų Europą ir vakarų Aziją – 53 valstybių teritorijas.
Nuo 1975-jų JAV į geostacionarią orbitą pasiuntė 20 satų GOES, kurių 4 tebeveikia. Naujausias yra 5,19 t masės (be kuro 2,85 t) 6,1×5,6×3,9 m didumo. Beje, 2024-ais laiku pranešė apie štormus Hurricane Milton bei Helene. Panašūs EGNOS (Euro Geostationary Navigation Overlay Service) 3 satai kainavo po 1,1 mlrd eurų, jų eksploatacijai 40-čia monitoringo stočių, 2 kontrolės centrams ir pan jau išleista 14,6 mlrd eurų (kartu su Galileo satais).
Pirmieji satai Explorer (o16,5×205 cm raketukai) nuo 1958-jų kovo mėn orbitavo žemai – 186 km – 2,8 Mm nuo Žemės.