Masyviausios ir slaptingiausios – Visatos objektai pelnytai turi šį įvardijimą…
Nobelio premiją už gravitacijos ir juodųjų skylių tyrimus gavęs Kip Thorne pagelbėjo filme Interstellar sukuriant Gargantiua juodosios bedugnės vaizdus
Pagal poveikius aplinkinėms žvaigždėms spėjama masyviausiu objektu visatoje esant 66 mlrd Saulių „sveriančią“ TON 618 juodąją skylę (JSk) 10,8 mlrd šm tolumoj. Ją gaubiantis spinduliuojantis diskas yra net 390 Tm platumo, o pati JSk – nepamatoma, bet labai „ėdri“ – kasdien praryja bent 1 mln žvaigždžių. Tiesa, astroskopas Webb žinomoj ir tyrinėtoj erdvėj neseniai atrado tolimiausią (raudonasis poslinkis z=14,32) galaktiką JADES-GS-z14 su net 1600 šm dydžio JSk, kurios masė bei tolumas dar tikslinami.
Įvykių horizonto teleskopas
Gi įvykių horizonto teleskopas (EHT – Event Horizon Telescope ) yra įvairiuose žemynuose išdėstytų radioteleskopų, sudarančių didžiausią apertūrą. EHT komanda sukūrė 5 mlrd Saulių masės JSk M87, aptiktos 55 mln šm tolyje portretą. Kuria ir mūsų Paukščių Tako centro JSk Sgr A (4,3 mln Saulių masės, 23,5 Gm didumo 27 tūkst šm tolyje) atvaizdą bei vaizduoja galaktiką 100 tūkst šm skersmens ir 1 tūkst šm storio disku. Beje, artimiausia mums JSk Gaia-BH1 yra 8200 Saulių masyvumo 1,56 tūkst šm atstume.
Viena iš EHT tinkle esančių radioteleskopų stočių yra Atakamos didysis milimetrinis/submilimetrinis masyvas (Atacama Large Millimeter/submillimeter Array, ALMA) Čilėje turi 66 aukštos rezoliucijos antenas. (NRAO/AUI/NSF)
Apibrėžimai
Juodoji skylė arba juodoji bedugnė, pasak vle.lt – erdvėlaikio sritis, apribota įvykių horizonto. Dėl labai stipraus gravitacinio lauko iš jos negali ištrūkti nei medžiaga arba materija, nei elektromagnetinės spinduliuotės. Tokio kosminio objekto pavadinimą 1968-ais pasiūlė J. Wheeler.
Masė, pagal vle.lt – dydis, apibūdinantis visų materialiųjų kūnų inercines ir gravitacines savybes, o SI pagrindinis matavimo vienetas kg. Kūnų savybę priešintis būsenos pakeitimui G. Galilei suformulavo kaip inercijos principą, kurį I. Newton apibendrino dėsniu F = m*a, kur F – jėga, m – kūno masė, a – kūno pagreitis.
Inercija, pagal vle.lt – kūno savybė išlaikyti judėjimo pobūdį atskaitos sistemos atžvilgiu, jei neveikia išorinės jėgos. Iš lotynų kalbos inertia – neveiklumas.
Gravitacija, pagal vle.lt – visuotinė trauka, nulemta sąveikaujančių kūnų masių ir judesių erdvėje bei apskaičiuojama I. Newton dėsniu: F12 = -G*m1*m2/r122 kur, G = 6,6726.10-11 N.m2/kg2 – gravitacinė konstanta, m – masė, r – atstumas tarp sąveikaujančių kūnų centrų. Gravitacinis laukas – ypatinga materijos forma, apibūdinama gravitacinės jėgos ir masės santykiu bei erdvėlaikio geometrine struktūra. Iš lotynų kalbos gravitas – sunkumas.
Juodųjų bedugnių klasės
Atrandama vis naujų JSk – jau klasifikuojant jas pagal masyvumą, amžių, sukimosi greitį ir kitas savybes; net teikiant pavadinimus jų galaktikoms „kvazarai“ (intensyviai didėjančių JSk), „blazarai“ (ypač karštų JSk). Pvz, Hubble astroskopas atrado GNz 7q JSk z=7 tolumoj, kur aplinkos kosminės dulkės įkaista iki kelių MK temperatūros, o Omega Centauri žvaigždyne – vidutinio masyvumo 8200 Saulių JSk. Ties šiais objektais sukasi dujų plazma, skleidžianti milžinišką energiją bei spinduliuotes (kartais „švaisto“ materijos čiurkšles).
Nežinomybės tebėra labai daug (ypač dėl singuliarumo reiškinio), tačiau jau vyrauja įvaizdis JSk susidarant po „pasenusios“ (išeikvojusios „kurą“ iki geležies Fe stadijos) masyvios > 2,16 Saulių žvaigždės sprogimo. P.A.Evans ir kt „Monthly quasi-periodic eruptions…by a massive black hole“ Nature Astronomy (2023) skelbia JSk Swift J0230 tyrimų nuo 2021-jų rezultatus. Pasitelkiant Chandra astroskopą fiksuotas 3.1041 erg/s šviesumas ir net 4.1042 erg/s pliūpsniai.