Nauji lėkiai link Dimorfos asteroido, Jupiterio planetos ir Ganimedo
Didymos ir Dimorfos duetas
Dimorfos asteroidas prieš pat smūgį
Papildomai tyrinėti smūginio eksperimento į Dimorfos asteroidą 195 Gm tolumon lekia ESA robotinis erdvėlaivis Hera. 1130 kg masės ir 1,6×1,6×1,7 m dydžio tyriklis kainuoja ~ $280 mln. Eksperimentas vyko 2022-ais ir po 6 mėn skelbtas rezultatas: Dimorfos (o170 m) orbita aplink Didymos (o800 m) sumažėjo 1,2 km, sukimosi periodas sutrumpėjo 33 min iki 11 val 23 min.
ESA pristato Hera misiją
Nuo smūgio pasklido daug dulkių ir liko krateris, o kompiuteriniu modeliavimu įtaria Dimorfos struktūros ir formos pokyčius. Hera pasigreitins pralėkdama Marsą 6 Mm atstumu bei Deimą (o13 km 23,5 Mm orb) 1 Mm artumu, pasieks Didymos ir Dimorfos duetą 2026-ais. Ten išskleis savo talkininkus kubsatus Milani (Italija), kuris optiniais bei spektriniais prietaisais įvertins mineralinę sudėtį, pamatuos termogravitacines savybes, ir Juventus (Danija) zonduosiantį iki 100 m gylio plutas radiolokatoriumi.
Hera tyriklio tikrinimas
Išsamūs Europos tyrimai
Kiek toliau link Jupiterio (o142,8 Mm 778,3 Gm orb) lėks Europa Clipper (6,06 t 780 W $5 mlrd) tyriklis. Pagrindinis misijos tikslas yra nuodugniau patyrinėti mėnulį Europą (o3,13 Mm 670,9 Mm orb). 1979-ais jį fotografavo iš 200 Mm erdvėlaivis Voyager-2 (dabar nulėkęs jau 18,5 Tm), nupaveikslavęs ir mažesnį Adrastea (o30 km).
Europa Cliper tyrinės Jupiterio palydovą Europa
Beje, pakeliui 1981-ais fotografavo Saturną (o120 Mm 1,43 Tm orb) su žiedais bei mėnuliais, o 1989-ais – ir Neptūną (o49,5 Mm 4,49 Tm orb). Dabar Jupiteriadą tiria iš labai elipsiškų trajektorijų Juno (3,6 t $1,46 mlrd), 2016-18-ais aplėkusi 37 orbitas ir tęsianti dar 42. Šiemet atsiuntė įspūdingų Ijos (o3,6 Mm 421 Mm orb) vaizdų iš 1,5 Mm nuotolio.
Gi astroskopu Hubble pastebėtas ne tik Didž Raudono sūkurio mažėjimas nuo o14,7 Mm iki o12 Mm, bet ir pamatuotas 428 km/h greitis, o 45 mln šm tolumoj – dar nežinoma IC3430 galaktika „Mažasis Liūtas“. Labai dideliu teleskopu Čilėje atrado analogišką Ijai egzoplanetą WASP-49b, skleidžiančią 100 t/s vulkaninės veiklos išmetalų.
2024 m. rugsėjo 9 d. Juice pasuko link Veneros ir įamžino Mėnulį ir Žemę iš ~ 5,7 mln. km atstumo. esa.int nuotrauka
Į talką šiems tyrimams jau lekia JUICE (6,07 t 16x27x13 m 850 W) tyriklis. Jis turi 9 km skvarbumo radarą ir kitus prietaisais. Tikėtina, 2031-ais aplėks Ganimedą (o5,2 Mm 1,07 Gm orb) ir Kalistą (o4,8 Mm 1,88 Gm orb), 2032-ais – Europą. Pakeliui vaizdingai nufotografavo blizgiai melsvą Žemę su Mėnuliu.