Žmonių kuriami ir iš kosmodromų lėkdinami į orbitas satai (lot satelles – palydovas) dažniausiai pabaigia lėkius lėtai krisdami ir suirdami nuo trinties bei perkaitimo (net sudega) atmosferoje, nors būna ir kitaip. Vieno ankstyviausių satų Vanguard (1,47 kg o16,5 cm 10 mW 654-3969 km orb 134 min periodu), 1958-64 metais eksperimentiškai matavusio atmosferinio oro tankius įvairiuose aukščiuose, pabaiga buvo planuota po 2198 metų.
Dabar įvertinus ne tik trinties, bet ir Saulės vėjo įtakas orbitavimo trukmė sutrumpės iki 240 metų. 2009-ais iškart nusibaigė du satai – Kosmos-2251 (O,9 t, nuo1993-jų 783-820 km orb) susidūrė 788 km aukštyje su Iridis-33 (0,6 t, nuo 1997-jų 790 km orb) 7,5 km/s greičiu ir suiro į 1875 gabalus (1347 Kosmos bei 528 Iridis). 93 gabalai 2014-ais pasiekė Žemės atmosferos ribą ir pradėjo kaisti. Pastebėta ten 100-80 km aukščiuose prasidedant virsmus plazma (kaip ir meteorams) ir degenomis.
Tokią karštą pabaigą nūnai patyrė 22-metis astroskopas Swift (1,5 t) ties Indonezija. Jį mėginta gelbėti dar 275 km aukštyje stumtelint už $30 mln į tolesnę orbitą, bet 3-rankis LINK (Katalyst Space Tech, Arizona) sugedo pakeliui.
Žemės satų pabaigas lemia orbitų aukščiai (0,2 – 1 Mm – ne ilgaamžės,) ir kuro eikvojimas (varytuviukams bei aparatūrai). Ilgaamžiškesnės >36 Mm orbitos, iš kurių „atidirbę“ satai nukreipiami kiek toliau amžinybėn. Neturinčiame atmosferos Mėnulyje pirmieji 5 Lunar Orbiter (o1,5×1,6 m 375 W 440 N) 1966-67 kartografavo, ieškojo vietovių Apollo ekspedicijoms ir buvo nusmigdyti. Keliom savaitėm ankstesnis sovietų Luna-10 (1,5 t 349-1015 km orb) po 2 mėn nutrūko nuo ryšio be pabaigos. Gi Marsas – atmosferuotas 200 km storio sluoksniu CO2 su priedais ir tik 0,7 kPa slėgiu ties paviršiumi (Ž – 100 kPa). Todėl pirmasis jo satas Mariner-9 (1 t 500 W 1,6-16,8 Mm orb) nuo1971-jų žvalgęs ir tyrinėjęs Marsą 17 mėn vis dar be pabaigos.
Ankstyvieji satai
Pirmiausias satas Sputnik (0,083 t, 215-939 km orb 96 min periodu) 1957-ais nusibaigė per 92 paras, apsukęs Žemę 1440 kartų ir nulėkęs trajektorija 60 Gm bei atsiuntęs duomenų apie magnetinius laukus. 1962-ais jau veikė tarpkontinentinių ir tele ryšių Telstar.
Ankstyvoji palydovinės navigacijos GPS pirmtakė buvo JAV karinio jūrų laivyno sistema Transit veikė Doplerio efekto pagrindu. Jos pirmasis sėkmingas palydovas Transit 1B orbitoje pradėjo veikti dar 1960 m. balandžio 13 d.. 2020 -ais įvairovė padidėjo iki 3 tūkst (dabar – 17 tūkst veikiančių). Satai tapo tyrikliais ir informacijos tiekėjais (Starlink pasiekia visus užkampius) ne tik Žemės.
SpaceX sukūrė net 120-140 kW galios Gen3 kartos D2D (2,5 t 160 Gb -1,2 Tb) Starlink satynams, palaikysiančius 2048 abipusius „spindulius“ 6 lazeriais (gal lietuviškais). Žada dar didesnių Starmind (30×75 m) satų. Dabartiniai Gen2 (260 kg 3,2×1,6×0,2 m 6 kW 50 mN) yra lėkdinami Falcon-9 startūnais į 500 km orbitas pluoštais iki 60 vnt ir „nusibaigia“ (gal komanduojant iš Žemės) po 5 metų. Gi pernai lėkdinusio Blue Ghost ir Hakuto-R startūno Sakalo tuščia pakopa (4t 13,8 m) neseniai trenkė Mėnulin, praturtindama o27 m nauju krateriu.
Didžiausią ir gyvybingiausią, beveik pilotuojamą maždaug mėnesiniais stumtelėjimais, kosminę astronautinę laboratoriją skandins Nemo taške 2031-ais. TKS yra 420 t masės, 109 x 73 x 27 m diddumo, 916 m3 gyvenamo tūrio 420 km orbitoje su 160-215 kW Saulės baterijomis. Netrukus dr G.Bailet (Glazgo universitetas) į TKS gabens škotiško viskio ir brandins nesvarume bei ąžuolo drožlėse 120-470 K sąlygomis.
Sierra Space (JAV) eksperimentuoja kitokią pabaigą – sato (net 5-10 t masyvumo) pargabenimą iš orbitos Žemėn per 90 min bet kurion vietovėn, gal atnaujinimui. Spalio 11 Utah valstijos poligone aparatą Ghost ($1 mlrd „Axelerator“), nutupdė su buteliu viskio iš 21 km aukščio ir 1360 K kaitros. Tokie satai budės orbitose 5 metus ir pagal užsakymą galės iš ten „prižeminti“ įvairius objektus (net „šiukšles“).
Dar kosmiškesnius likimus turės M.Rubenstein (Čikagos universitetas) planuojami Saturno femtosatai. Jų bent 10 tūkstančių paskleis į orbitas per visus žiedus nuodugniems tyrimams (gal ir amžinoms pabaigoms). D.Drew (Havajų un) elektriniais aerobotais SPARK (Solid-state Propulsion for Auto Reconnaissance Karst) Saturno mėnulyje Titane ieškos urvų.