Dauguma žmonių svajodavo pakilti dangun nors po mirties (net galingieji faraonai).
Pirmas 1783-ais pakilo Montgolfier išrastu oro balionu P. de Rosier, kelintuoju kartu pasiekęs 3,4 km aukštį. 1852-ais H. Giffard jau pilotavo dirižablį 11 km/h greičiu, o nuo 1968-jų balionais tiriama atmosfera iki 45 km aukščio. Šiom dienom (ir naktimis) dangų šiukšlina kontrabandiniai balionai iš lyg ir giminingų gudų šalies. Skraidykles teoriškai kūrė L. da Vinci dar prieš 550 metų, 1842-ais W. Henson patentavo aparatą su sparnais ir 2 propeleriais, bet sėkmingiau skrido 260 m per 59 s W. Wright 1903-ais.
Į kosminį dangų 1961-ais startavo J. Gagarin, erdvėlaiviu Vostok (4,7 t o2,4 m) apskriejęs Žemę per 108 minutes po kilimo 290 t o10x38 m raketa (suskystintais žibalu ir deguonimi). Ypač sėkmingai dangų „naršė“ Apollo programos dalyviai, kurių 12-tukas nežemiškai vaikščiojo ir važinėjo Mėnulio paviršiumi 1969-72-ais.
Dabar astronautai, kosmonautai bei taikunautai lekia Sojuz, Dragon, Šenžou erdvėlaiviais, o nesvarumo mėgėjai – Blue Origin (po $125 tūkst/žm) ar Virgin Galactic (po $600 tūkst/žm) suborbitiniais lėkūnais. Šį mėn 16-ju New Shepard startu nesvarumą patyrė ir neįgali, praradusi judumą kojomis po kritimo kalnų dviračiu 2018-ais, Michaela Benthaus. Tačiau dažniausiai dangun keliami įvairiausi satai, kurių jau tūkstančiai orbituoja iki 35 Mm aukščiuose.
Sato Sentinel-6B moksliniai prietaisai
Neseniai lapkričio 17-ją Falcon-9 jau 500-ju startu per 57 min iškėlė 1322 km orbiton Europos Kosmoso Agentūros (ESA) Sentinel-6B satą, o ypač uoliai gausina Starlink spiečių.