Astronomija ir teleskopai bei atradimai, turtinant žinias apie Visatą
Kūrėjo stulpai Erelio žvaigždyne
Astronautika ir ypač kosminiai teleskopai (astroskopai) sparčiai turtina žinios apie Visatą, jog netgi pakito jos įvaizdis. E. Hubble (1889-1953) įrodžius galaktikų tolėjimą ir tarpžvaigždinės erdvės plėtimąsi (1937 m. veikale „Požiūris į kosmologiją“), L. Spitzer (1914-97) pasiūlė kosminio teleskopo idėją. 1962-ais jis JAV nacionalinei akademijai pranešė apie Visatos tyrimo teleskopu iš orbitos galimybes. 1965 pradėjo vadovauti astronautinio įrenginio kūrimui. Pirmuoju OSO-1 (Orbiting Solar Observatory) buvo ketinama apsiriboti Saulės sistema. Kitų keturių OAO (Orbiting Astronomical Observatory, 1966-72) tikslai jau buvo platesni, aprėpiant ultravioletines ir rentgeno spinduliuotes.
Hubble ir kiti teleskopai
Po ilgų atidėliojimų, finansinių ir techninių nesklandumų, 1990-ais Space Shuttle Discovery į 612 km orbitą iškėlė Hubble Space Telescope (HST). Įspūdingų matmenų (ilgis 13,1 m, 2,4 m veidrodis) teleskopas 537-541 km orbitoje veikia jau beveik 31 metus. Jo kaina ~ 2,5 mlrd USD, o jo vertė ~ 10 mlrd. Juo efektyviai naudotasi tiriant Grįžulo Ratų (58-124 šm nuo Žemės) Arką, dar vadinama Langu į Visatą, bei Lokmano skylę (Lockman Hole), kurie pasižymi kosminiu skaidrumu. Dar 1999-ais šios arkos elementus pastebėjo astroskopas GALEX (GALaxy Evolution Explorer), o Hershel (3,3 t L2 Lagranžo taške 1,5 mln km nuo Žemės) 2009-ais instrumentu SPIRE (Spectral Photometric Imaging Receiver) pradėjo tyrinėti tolimiausių galaktikų infraraudonas spinduliuotes.
Hubble teleskopo perduodamus vaizdus apdoroja STScI (Space Telescope Science Institute) komanda, moksliškai suteikdama spalvas (net akimi nematomoms spinduliuotėms). Astroskopinę veiklą tvarko Greenbelt Centras Maryland, kasdien siųsdamas bent 100 tūkst žinučių. Revoliucingais Visatos pažinimui laikomi vaizdai: Kūrėjo stulpai Erelio žvaigždyne; 1,3 šm didumo „Dujinis žiedas“ aplink 1987A supernovą; galaktikų NGC 2936 ir 2937 sandūra Hidros žvaigždyne; spiralinės galaktikos NGC 4302 ir 4298 Berenikės Garbanų žvaigždyne ir kt.
Juodosios skylės M87 vaizdai, kur žvaigždinės materijos išmetalai juda reliatyvistiniais greičiais
Spitzer ir Kepler teleskopai
2003-ais į 150 mln km orbitą iškeltas Spitzer (2,09 t o0,85 m veidrodis) pradžioje vadinosi SIRTF (Space InfraRed Telescope Facility). Tyrė TRAPPIST planetas, Henize 206 ūką bei atrado dar vieną Saturno 7,3-11,8 mln km pločio žiedą (tolimiausią). Po 5 pratęsimų, 1,36 mlrd USD kainavusi misija, baigėsi 2020. Beje, planetos ir žvaigždė pavadintos 2016-ais jas atradusio TRAnsiting Planet and Planetasimals Small Telescope vardu (dalyvaujant Hubble ir Spitzer teleskopams).
Spitzer atrastas dujinis Saturno žiedas yra mižiniškas, jo storis yra keli mln km
Astroskopas Kepler (1,05 t o2,7×4,7 m 145-158 Gm S orb) per 10 metų stebėjimų atrado 2,5 tūkst planetų (spėjama jų esant bent 50 mlrd vien mūsų Paukščių Take). Kadangi jos nespinduliuoja, tai pastebėti įmanoma tik vadinamuoju tranzito metodu (gretimos žvaigždės „užtemdymo“ metu). Išmatavus žvaigždės masę, šviesį, tranzito trukmę, įvertinami planetos matmenys ir temperatūra. Pvz, nuodugniau buvo tiriamos planetos Osiris 159 šm tolyje, Eta Carinae 7500 šm prietaisu STIS (Space Telescope Imaging Spectrograph). TESS astroskopas (Transiting Exoplanet Survey 337 mln USD) atrado dar 2100 planetų, 66 jų gal tinka gyvybei.
Teleskopai nuo reflektoriaus iki Webb
Nors teleskopo reflektoriaus principą (įgaubtas veidrodis) 1704-ais išrado I. Newton, W. Hershel (apie astronomų šeimą rašėme „Kosminiai teleskopai“) 1781-ais reflektorių gerokai patobulino ir atrado Uraną bei Saturno satus. 2009 teleskopai Newton (3,7 t 10,8 m 7-114 Mm orb) ir Hershel (3,3 t o3,5 m L2) praturtino mokslą naujoviškais žvaigždėlapiais ir reliktinės spinduliuotės tyrimais.
Reikšmingai dirbo ir kvantinių fizikų Fermi (4,3 t #2,5×2,8 m 555 km orb) bei Planck (1,8 t o1,5 m) astroskopai: atrado Fermi gama burbulus mūsų galaktikos centre už 25 tūkst šm bei galingiausią 94 GeV gama pliūpsnį; patikslino Visatoje esant 4,9 % barioninės 26,8 % tamsiosios materijų ir 68,3 % tamsios energijos.
Fantastinius astro vaizdus kūrė Vilniuje gyvenęs ir bibliotekoje astronomiją studijavęs gudas Jazep Drozdovič (1988-1954). Paliko rankraštines knygas „Gyvenimas Marse“, „Gyvenimas Saturne“ (gudų kalba su iliustracijomis), kelis sąsiuvinius kosminių landšaftų bei brošiūrą „Небесные беги“ (1931) su graviūromis.
Dar nuodugniau tyrinėti Visatą tikimasi tobulesniu astroskopu Webb (6,5 t 20×14 m o6,5 m veidrodi). Jis orbituos ties L2 tašku 1.5 mln km nuo Žemės.