Didžiausi dirbtinių objektų kritimai

space-junk-will-crash-back-to-earth-on-friday-the-13th-but-its-no-bad-omen

Orbitinė stotis Skylab, Mir, Salyut jau krito į Žemę, o Tiangong-1 kris kovo 30 – balandžio 2 dienomis. Panašių įvykių būta jau anksčiau. Bet kokius dirbtinis kūnas, orbituodamas apie Žemę lėtėja bei žemėja ir patekęs į tankius atmosferos sluoksnius pradedi irti. Taip į Žemę nukrito Skylab, Mir, Salyut kosminės stotys, panašiai Žemės paviršių pasiekė ir JAV nešančiųjų raketų Delta dalys.

Valdomas Skylab ir Mir paskandinimas

Kai kritimas į Žemės atmosferą yra valdomas, tuomet objektas (orbitinė stotis, kosminė stotis) yra nukreipiamas į vandenyną. Dažniausiai pasirenkamas ramiojo vandenyno rajonas, o valdymas vykdomas erdvėlaivio, palydovo ar kosminės stoties varikliais. Taip į Žemės atmosferą buvo nužemintos ir saugiai nuleistos orbitinė stotis Mir, Skylab ir Salyut 6, Salyut 5, Salyut 3, Salyut 4 ir Salyut 1. Jei tai nepavyksta padaryti, objektas nukreipiamas į negyvenamus ar mažai gyvenamus rajonus. Taip pati nevaldoma nukrito Sovietų sąjungos kosminė stotis Salyut 7. Artėjantis Tyangong-1 (Kinijos kosminė stotis) kritimas yra nevaldomas, tad jos yra laukiama nuo pusiaujo 43° šiaurės ir pietų platumos.Orbitinė stotis Tiang-ong-1 bus 50-as stambus dirbtinis objektas nevaldomai nukritęs į Žemę.

Lentelėje pateikiami didžiausių dirbtinių kosmoso objektų kritimai į Žemę. Orbitinė stotis Salyut, Mir ir Skylab bei kiti kosminių aparatų likučiai.

Objektas Valstybė Masė, tonos Kritimo data Kritimo metodas
Mir CIS 120 2001 03 23 Kontroliuojamas
Skylab JAV 69 1979 08 11 Nekontroliuojamas
Saturn V Stage 2/Skylab JAV 43,2 1975 01 11 Nekontroliuojamas
Salyut 7/Cosmos 1686 Sovietų Sąjunga 40 1991 02 07 Nekontroliuojamas
Salyut 6/Cosmos 1267 Sovietų Sąjunga 35 1982 08 29 Kontroliuojamas
Cosmos 557 Sovietų Sąjunga 19,4 1973 05 22 Nekontroliuojamas
Salyut 5 Sovietų Sąjunga 19 1977 08 08 Kontroliuojamas
Salyut 1 Sovietų Sąjunga 18,9 1971 10 11 Kontroliuojamas
Salyut 3 Sovietų Sąjunga 18,9 1975 01 24 Kontroliuojamas
Salyut 4 Sovietų Sąjunga 18,9 1977 02 02 Kontroliuojamas
Apollo SA-5 Nose Cone JAV 17,1 1966 04 30 Nekontroliuojamas
Apollo SA-6 CSM BP-13 JAV 16,9 1964 06 01 Nekontroliuojamas
Apollo SA-7 CSM BP-15 JAV 16,5 1964 09 22 Nekontroliuojamas
Cosmos 929 Sovietų Sąjunga 15 1978 02 02 Kontroliuojamas
Cosmos 1443 Sovietų Sąjunga 15 1983 09 19 Kontroliuojamas
Compton GRO JAV 14,91 2000 06 04 Kontroliuojamas
 

CIS – Sovietų Sąjunga/Rusija

Mir kosminė stotis krinta į Ramųjį vandenyną, JAV orbitinė stotis Skylab krinta virš Vakarų Australijos, skrydžio pabaigoje į Ramųjį vandenyną krinta Europos Kosmoso agentūros erdvėlaivis ATV Jules Verne, Rusijos palydovas Kosmos 1315 lekia virš Havajų.

recovereddebris_predictedEuropos Kosmoso Agentūros sudarytas kosmoso šiukšlių kritimo vietų žemėlapis

Tiangong-1 prieš kritimą

Kovo 27 dieną Kinijos kosminė stotis Tiangong-1 apie Žemę apskrieja per 89 minutes, orbituodama 207.7 km aukštyje, perigėjus yra 196.46 km virš Ekvadoro Pietų Amerikoje, apogėjus – 213.28 km, aukščių skirtumas – 16.92 km. Orbitinė stotis apogėjuje lekia link atmosferos 7.78 km/s greičiu.

Kovo 28 dieną Kinijos orbitinė stotis Tiangong-1 apie Žemę apskrieja per 89 minutes, orbituodama 208.21 km aukštyje, perigėjus yra 189.76 km virš Ramiojo vandenyno netoli centrinės Amerikos, apogėjus – 207.78 km. Kosminė stotis lekia 7.79 km/s greičiu perigėjuje. Kinijos skelbiami skaičiai: perigėjus 193.9 km, apogėjus 201.8 km.

Kovo 31 dieną Kinijos orbitinė stotis Tiangong-1 apie Žemę apskrieja per 88.4 minutes, orbituodama 173.97 km aukštyje, perigėjus yra 162.12 km, apogėjus – 183.06 km. Aukščių skirtumas 17.09 km. Kosminė stotis lekia 7.8 km/s greičiu perigėjuje. Kinijos skelbiami skaičiai: perigėjus 171.8 km, apogėjus 186.8 km, kritimo laikas balandžio – 2 diena ± 1 para.

NORAD sistemoje orbitinė sotis Tiangong-1 turi 37820 numerį. Kinijos ir NORAD sistemų pateikiami duomenys apie orbitos aukščius truputį skiriasi: kovo 27 dieną Kinija skelbė tokius duomenis: orbitos aukščio vidurkis 207.7 km, perigėjus 199.2 km, apogėjus 216.3 km.

china-space-station-tiangong-1-radar-1a china-space-station-tiangong-1-radar-2aKinijos orbitinė stotis Tiangong-1 vaizdas, gautas Vokietijos Fraunhofer’io aukštų dažnių fizikos ir radarų technikos instituto (Vokietija, Institute for High Frequency Physics and Radar Techniques) sekimo ir vaizdo radarų sistemomis. Stotis orbitavo ~ 270 km aukštyje virš Žemės

Kosminė stotis Tiangong-1 atmosferos poveikį pradės „jausti“ maždaug 120 km aukštyje virš Žemės, 80 km aukštyje atmosfera nuo Tiangong-1 „nuplėš“ labiausiai trukdančias dalis – Saulės baterijų plokštės. Tuomet prasidės Tiangong-1 byrėjimas į gabalus, kurie turėtų nukristi maždaug 2000 km ilgio ir 70 km pločio teritorijoje. Tikėtina data, kai orbitinė stotis Tiangong-1 nustos egzistavusi – balandžio 1 diena. Kritimo teritorija lieka nežinoma…

Kosminė stotis Tiangong-1 į Žemės atmosferą turi įskrieti balandžio 1 dieną UTC ± 36 valandos, tokia informaciją pateikė Aerospace kompanija. Kovo 31 dienos patikslinimas: balandžio 1 diena 23:30 Lietuvos laiku ± 8 valandos.

The_graveyard_has_amassedRamiojo vandenyno rajonas, kuriame skandinami „prisiorbitavę“ dirbtiniai objektai


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *