Taingong-1, Shenzhou, Kinija, kosminė stotis, taikonautai – populiarūs paieškos žodžiai ir užklausų vis daugėja. Mėginsime taškus sudėlioti kai kur.
Nuolaužos iš dangaus
Spaudoje nemaža pranašysčių apie artimiausiomis dienomis iš kosmoso platybių gręsiančią nelaimę. Tai ne „Nepriklausomybės diena”, – iš dangaus kris ne asteroido, bet kinų kosminė stotis Tiangong-1 ir jos nuolaužos. Kosminė stotis vis žemėja, greitis vis didėja, tad kur ji nukris – tiksliai paskaičiuoti neįmanoma. Aišku tik tiek, kad nuolaužos pažirs tarp 42° ir 43° šiaurės ir pietų platumos. Šiose platumose yra San Franciskas, Los Andželos, Niujorkas, Majamis, Rio de Žaneiras, Madridas, Abuja, Kairas, Nairobis, Roma, Stambulas, Pekinas, Tokijas, Barselona, Soči, Vladivostokas ir kiti dideli miestai. Prognozuojama, kad 8.5 tonas sveriančios kosminės stoties didžioji dalis sudegs Žemės atmosferoje, tačiau nuo 10 iki 40 % gali pasiekti Žemės paviršių. Kinija apie kosminės stoties kritimą oficialiai pasaulį informavo 2017 metų gegužės 10 dieną, tačiau šiomis dienomis informacijos iš Kinijos nėra daug.
Stoties kritimo rajonas virš Pietų ir Šiaurės Amerikos žemynų
Stoties krtimo tikimybė virš Europos ir Afrikos bei Artimųjų Rytų
Kosminė stotis Tiangong-1 – vidus
Dangaus rūmai
2011 į orbitą aplink žemę iškelta kosminė stotis pavadinta Tiangong -1 arba Dangaus rūmai. Svarbiausieji kosminės stoties uždaviniai – tobulinti susijungimą su erdvėlaiviais Shenzhou (Stebuklinga valtis) ir atlikti kosminės stoties įrengimų techninius bandymus. Taip pat palaikyti būsimų taikonuatų normalias gyvenimo bei darbo sąlygas. Numatyta, kad gyvybės palaikymo ir saugumo sistemos 3 taikonautams leistų dirbti 20 parų. Kosminė stotis turėjo skrieti 2 metus ir didesnę laiko dalį veiktų automatiniu režimu.
Skrydžiai į stotį
Pagal programą, buvo numatyta vienas nepilotuojamas ir du pilotuojami skrydžiai. 2011 metų lapkričio 1 d. pakilo nepilotuojamas erdvėlaivis Shenzhou 8 ir lapkričio 2 d. susijungė su kosmine stotimi Tiangong-1. 2012 metų birželio 16 Shenzhou 9 ir trys taikonautai pakilo bei po dviejų dienų, birželio 18 sėkmingai susijungė su kosmine stotimi. Laivo vadas Jing Haipeng, pirmoji kinų moteris taikonautė, mokslininkė Liu Yang ir pilotas Liu Van perėjo į kosminę stotį ir sėkmingai dirbo 10 dienų. Po 6 dienų taikonautai grįžo į erdvėlaivį ir pakartojo rankinio bei automatinio susijungimo manevrus. Birželio 29 dieną, taikonautai sėkmingai nusileido Vidinės Mongolijos teritorijoje.
Kosminė stotis Tiangong-1 ir jos viduje misijos Shenzhou-9 taikonautai
Tęsiant programą, 2013 birželio 11 erdvėlaivis Shenzhou 10 su trim taikonautais Nie Haisheng, Zhang Xiaoguang and Wang Yaping pakilo ir po dviejų dienų sėkmingai susijungė su kosmine stotimi. Atlikę numatytus darbus, birželio 26 taikonautai grįžo į Žemę.
Stambiausia šiukšlė kosmose
Pasibaigus skrydžių programai, kosminė stotis Tiangong-1 dirbo automatiniu režimu. 2016 metais ryšys su ja nutrūko ir kosminė stotis Tiangong-1 tapo nevaldoma. Drąsiai galima tvirtinti, kad tai viena didžiausių kosminių šiukšlių. Orbitai nuolat žemėjant, ji artimiausiu metu pateks į Žemės atmosferą. Tai bus pirmas tokio mąsto dirbtinis „žvaigždžių lietus”, kurį labai intensyviai stebės NASA, Europos Kosmoso Agentūra, JAXA ir Rusijos kosmoso agentūra. Tikimasi patikrinti kosmoso šiukšlių modelius.
Orbitinės stoties Taingong-1 aukščio kitimas nuo 2011 rudens iki 2018 metų vasario
Didžiausia stoties įskridimo į tankius atmosferos sluoksnius tikimybė yra balandžio 1 diena
Taingong-1 surinkimo ceche
Pabaigai
1979 metų liepos 11 dieną į Žemę nekontroliuojamai krito stambiausias objektas – JAV orbitinė stotis Skylab. Jos masė buvo 69 tonos. Dalis nuolaužų nukrito į Vakarų Australiją. Didžiausias kontroliuojamas kosminio objekto – Sovietų/Rusijos kosminė stotis Mir – įvedimas į Žemės atmosferą įvykdytas 2001 metų gegužės 23 dieną. Tuomet į Ramųjį vandenyną nukrito net 120 tonų kosminės stoties nuolaužos.