Orbitinė stotis Skylab, Mir, Salyut jau krito į Žemę, o Tiangong-1 kris kovo 30 – balandžio 2 dienomis. Panašių įvykių būta jau anksčiau. Bet kokius dirbtinis kūnas, orbituodamas apie Žemę lėtėja bei žemėja. Patekęs į tankius atmosferos sluoksnius, pradedi irti. Taip į Žemę nukrito Skylab, Mir, Salyut kosminės stotys, panašiai Žemės paviršių pasiekė ir JAV raketų Delta dalys.
Valdomas Skylab ir Mir paskandinimas
Kai kritimas į Žemės atmosferą yra valdomas, tuomet objektas (orbitinė stotis, kosminė stotis) yra nukreipiamas į vandenyną. Dažniausiai pasirenkamas ramiojo vandenyno rajonas, o valdymas vykdomas erdvėlaivio, palydovo ar kosminės stoties varikliais. Taip į Žemės atmosferą buvo nužemintos ir saugiai nuleistos orbitinė stotis Mir, Skylab ir Salyut 6, Salyut 5, Salyut 3, Salyut 4 ir Salyut 1. Jei tai nepavyksta padaryti, objektas nukreipiamas į negyvenamus ar mažai gyvenamus rajonus. Taip pati nevaldoma nukrito Sovietų sąjungos kosminė stotis Salyut 7. Artėjantis Tiangong-1 (Kinijos kosminė stotis) kritimas yra nevaldomas, tad jos yra laukiama nuo pusiaujo 43° šiaurės ir pietų platumos. Orbitinė stotis Tiangong-1 bus 50-as stambus dirbtinis objektas nevaldomai nukritęs į Žemę.
Valdomi ir nevaldimi kritimai
Lentelėje pateikiami didžiausių dirbtinių kosmoso objektų kritimai į Žemę. Orbitinė stotis Salyut, Mir ir Skylab bei kiti kosminių aparatų likučiai.
Objektas | Valstybė | Masė, tonos | Kritimo data | Kritimo metodas |
Mir | CIS | 120 | 2001 03 23 | Kontroliuojamas |
Skylab | JAV | 69 | 1979 08 11 | Nekontroliuojamas |
Saturn V Stage 2/Skylab | JAV | 43,2 | 1975 01 11 | Nekontroliuojamas |
Salyut 7/Cosmos 1686 | Sovietų Sąjunga | 40 | 1991 02 07 | Nekontroliuojamas |
Salyut 6/Cosmos 1267 | Sovietų Sąjunga | 35 | 1982 08 29 | Kontroliuojamas |
Cosmos 557 | Sovietų Sąjunga | 19,4 | 1973 05 22 | Nekontroliuojamas |
Salyut 5 | Sovietų Sąjunga | 19 | 1977 08 08 | Kontroliuojamas |
Salyut 1 | Sovietų Sąjunga | 18,9 | 1971 10 11 | Kontroliuojamas |
Salyut 3 | Sovietų Sąjunga | 18,9 | 1975 01 24 | Kontroliuojamas |
Salyut 4 | Sovietų Sąjunga | 18,9 | 1977 02 02 | Kontroliuojamas |
Apollo SA-5 Nose Cone | JAV | 17,1 | 1966 04 30 | Nekontroliuojamas |
Apollo SA-6 CSM BP-13 | JAV | 16,9 | 1964 06 01 | Nekontroliuojamas |
Apollo SA-7 CSM BP-15 | JAV | 16,5 | 1964 09 22 | Nekontroliuojamas |
Cosmos 929 | Sovietų Sąjunga | 15 | 1978 02 02 | Kontroliuojamas |
Cosmos 1443 | Sovietų Sąjunga | 15 | 1983 09 19 | Kontroliuojamas |
Compton GRO | JAV | 14,91 | 2000 06 04 | Kontroliuojamas |
CIS – Sovietų Sąjunga/Rusija
Mir kosminė stotis krinta į Ramųjį vandenyną, JAV orbitinė stotis Skylab krinta virš Vakarų Australijos, skrydžio pabaigoje į Ramųjį vandenyną krinta Europos Kosmoso agentūros erdvėlaivis ATV Jules Verne, Rusijos palydovas Kosmos 1315 lekia virš Havajų.
Europos Kosmoso Agentūros sudarytas kosmoso šiukšlių kritimo vietų žemėlapis
Tiangong-1 prieš kritimą
Kovo 27 dieną Kinijos kosminė stotis Tiangong-1 apie Žemę apskrieja per 89 minutes, orbituodama 207.7 km aukštyje, perigėjus yra 196.46 km virš Ekvadoro Pietų Amerikoje, apogėjus – 213.28 km, aukščių skirtumas – 16.92 km. Orbitinė stotis apogėjuje lekia link atmosferos 7.78 km/s greičiu.
Kovo 28 dieną Kinijos orbitinė stotis Tiangong-1 apie Žemę apskrieja per 89 minutes, orbituodama 208.21 km aukštyje, perigėjus yra 189.76 km virš Ramiojo vandenyno netoli centrinės Amerikos, apogėjus – 207.78 km. Kosminė stotis lekia 7.79 km/s greičiu perigėjuje. Kinijos skelbiami skaičiai: perigėjus 193.9 km, apogėjus 201.8 km.
Kovo 31 dieną Kinijos orbitinė stotis Tiangong-1 apie Žemę apskrieja per 88.4 minutes, orbituodama 173.97 km aukštyje, perigėjus yra 162.12 km, apogėjus – 183.06 km. Aukščių skirtumas 17.09 km. Kosminė stotis lekia 7.8 km/s greičiu perigėjuje. Kinijos skelbiami skaičiai: perigėjus 171.8 km, apogėjus 186.8 km, kritimo laikas balandžio – 2 diena ± 1 para.
NORAD sistemoje orbitinė sotis Tiangong-1 turi 37820 numerį. Kinijos ir NORAD sistemų pateikiami duomenys apie orbitos aukščius truputį skiriasi. Kovo 27 dieną Kinija skelbė: orbitos aukščio vidurkis 207.7 km, perigėjus 199.2 km, apogėjus 216.3 km.
Kinijos orbitinė stotis Tiangong-1 vaizdas, gautas Vokietijos Fraunhofer’io aukštų dažnių fizikos ir radarų technikos instituto (Vokietija, Institute for High Frequency Physics and Radar Techniques) sekimo ir vaizdo radarų sistemomis. Stotis orbitavo ~ 270 km aukštyje virš Žemės
Tiangong-1 ir atmosfera
Kosminė stotis Tiangong-1 atmosferos poveikį pradės „jausti” maždaug 120 km aukštyje virš Žemės. 80 km aukštyje atmosfera nuo Tiangong-1 „nuplėš” labiausiai trukdančias dalis – Saulės baterijų plokštės. Tuomet prasidės Tiangong-1 byrėjimas į gabalus, kurie turėtų nukristi maždaug 2000 km ilgio ir 70 km pločio teritorijoje. Tikėtina data, kai orbitinė stotis Tiangong-1 nustos egzistavusi – balandžio 1 diena. Kritimo teritorija lieka nežinoma…
Kosminė stotis Tiangong-1 į Žemės atmosferą turi įskrieti balandžio 1 dieną UTC ± 36 valandos, tokia informaciją pateikė Aerospace kompanija. Kovo 31 dienos patikslinimas: balandžio 1 diena 23:30 Lietuvos laiku ± 8 valandos.
Ramiojo vandenyno rajonas, kuriame skandinami „prisiorbitavę” dirbtiniai objektai