Mėnulio trauka

Moon in color

Lunar Reconnaisance Orbiter, Niutonas, Anaksagoras, Chang’e-3, CRS-13 ir …Mėnulis

Žinome Žemės vietoves, kur nuo Mėnulio traukos (pirmasis teoriškai pagrindė I.Niutonas) jūrų potvyniai – vandens paviršiaus pakilimai – siekia iki 18 metrų (Š. Amerikos Fandy įlankoje net 21,6 m). Potvyniai ir atoslūgiai kartojasi kas 12 val 26 minutes (toks laikotarpis tarp Mėnulio kulminacijų).

Žinome Mėnulį esant artimiausiu 3476 km skersmens 73 Yg masės kosmoso objektu, lekiantį aplink Žemę 356-405 Mm atstumu 1,02 km/s greičiu. Mėnulis beveik neturi atmosferos, tad paviršiaus temperatūra – 110-400 K, tačiau 1 m regolito gylyje ji beveik nekinta (apie 240 K). Pargabento įvairaus grunto sudėtis: 40-61 % SiO2, 10-25 % Al2O3, 6-20 % CaO ir kt. Dar žinome, kad gravitacinis pagreitis Mėnulyje 1,62 m/s² – trauka apie 6 kartus mažesnė.

Mėnulis ir graikai

Bene pirmieji Mėnuliu susidomėjo senovės graikai – Anaksagoras ir Demokritas įrodinėjo jame esant kalnų ir lygumų, III a. Aristarchas net apskaičiavo skersmenį ir atstumą. Rezultatus reiškė santykiniais dydžiais (per Žemės spindulį Rž ir Mėnulio spindulį Rm: Mėnulis nutolęs nuo Žemės 20 Rž (apsiriko trigubai), Saulė nuo Žemės – 380 Rž (dabartiniais duomenimis 22500 Rž), Rm = 0,35 Rž (apsiriko nedaug – 0,287 Rž). Aristarchas įvertino ir mėnesio trukmę – 29 d 31‘50‘‘08‘‘‘20‘‘‘‘ (dabar 29,53059 d).

Nuodugniau Mėnulį tyrė N.Kopernikas veikale „Apie dangaus sferų sukimąsi“ (1543 m.), J.Kepleris „Naujoji astronomija“ (1609 m.), G.Galilėjus 1632 m. sudarė pirmąjį mėnulapį, I.Niutonas – „Filosofijos matematiniai pagrindai“ (1687 m.).

Naujausios Mėnulio nuotraukos

2011 m. LRO (Lunar Reconnaisance Orbiter) pateikė bene išsamiausių Mėnulio vaizdų: 5,7 mln km² ploto 6-8 km gylio Eitken kraterio, šalčiausios (apie 26 K) pietinio ašigalio vietovės Hermite kraterio dugne… Dar 1990 m. ROSAT (ROentgenSATellit) aptiko Mėnulio rentgeninę spinduliuotę, ne tik atspindimą nuo Saulės bet ir sklindančią nuo tamsių paviršių (gal Saulės vėjo energingųjų dalelių kvantų.

Dabar vokiečiai kuria tobulesnį aparatą iš 7 teleskopų eROSITA (extended Roentgen Survey with an Imaging Telescope Array), kuriuo gilinsis į tamsiųjų materijos ir energijos esmę. 2017 lapkritį NASA paskelbė Mėnulio spalvotą atvaizdą, kuriame pagal kalibravimą Apollo pargabento grunto pavyzdžiais spalvos atspindi paviršiaus vyraujančią cheminę sudėtį, pvz, mėlyna – titano junginių.

Moon in color

Kraterių stebiklis

LRO ir LCROSS (Lunar Crater Observational Sensing Satellite – kraterių stebiklis) galutinai patvirtino Mėnulyje esant vandens. Brown universitetas sukūrė vandens mėnlapį pagal MMM (Moon Mineralogy Mapper – mineralų kartografą), vandens koncentracijos vidurkį vertindamas 500-750 ppm. Vandens gavybai Mėnulyje ir raketinio kuro (H2 ir O2) gamybai iš jo bei He3, platinos ir retųjų metalų paieškai ruošiasi dvi komandos – Moon Express ir Shackleton Energy Co. Vandens išteklius matuos Resource Prospector misijos CubSat su 80 m2 Saulės bure, po pusmečio orbituosiantis aplink Mėnulį 20 km aukštyje. Mėnulio paviršiaus reiškiniams imituoti ir tirti NASA įrengė Lunar Sandbox Lab su 6 t dirbtinio regolito JSC-1A bei kuria algoritmus būsimiems robonautų veiksmams bei astronautų treniravimui.

Beveik žinome Mėnulyje esant apie 5 mln t ypač efektingo kuro branduolinei sintezei helio-3, kurio Žemėje yra tik 15 t.
Spėjame Mėnulį susidarius iš nuolaužų po Žemės susidūrimo su stambiu asteroidu prieš 4 mlrd metų. Mėnulis lig šiol nežymiai tolsta nuo Žemės.

Google Lunar prizas

Pastaruoju metu vis didėja astronautinės veiklos Mėnulyje trauka – 2007 m. paskelbus Google Lunar Prize 20 mln dolerių už robonautinį aparatą, kuris nulėktų Mėnulin, nukeliautų jo paviršiumi 500 m ir atsiųstų Žemėn vaizdų. Pretendentų kaskart daugėja: Synergy Moon komanda (vad. E.Reedy) konstruoja raketinį startūną, Astrobotic Technology – tūpiklį; PT Scientists – 4-ratį mėnuleigį Audi Lunar Quattro, jau atlaikiusį 120 oC kaitros bandymus, Teamindus komanda bando 65 mln USD vertės 7,5 kg mėnuleigį, o Moon Express ir Space IL – šokliuojančius aparatus. Šiomis dienomis ir JAV viceprezidentas paskelbė prioritetą Mėnulio darbams, o SpaceX paleido pirmąjį visiškai „atgaivintą“ startūną CRS-13 (Falcon9 ir Dragon su 2 t krovinių), taip laiduodami kosminės logistikos pažangą.

Sovietų ir JAV lenktynės

Prisimintinos ir 50 metų senumo „lunatikų“ lenktynės: 1959-76 m. Sovietų Sąjunga 24 ekspedicijos „Luna“ (7 su tūpikliais, bet tik 2 sėkmingos); 1958-60 m. „Pioneer“ 6 lėkiai, 1962-65 m. „Ranger“ – 7 ekspedicijos, 1966-68 m. „Surveyor“ – jau 5 sėkmingi tupdymai ir t.t. 2011 m. NASA paskelbė prašymą netupdyti erdvėlaivių arčiau 2 km nuo visų šešių Apollo aikštelių, kur paliko ekspedicijų daiktai, nors 1967 m. JT sutartis draudžia bet kam pretenduoti į Mėnulio teritorijas. 2015 m. JAV priėmė įstatymą dėl komercinės veiklos kosmose ir teisės išgauti naudingas iškasenas Mėnulyje ir asteroiduose.
Havajų universiteto mokslininkas R.Jedicke ir Paryžiaus observatorijos J.Vaubaillon paskelbė aptikę antrąjį mėnulį

Kinija ir ESA vienijasi ?

ESA ir Kinija kuria bendrą projektą „Gyvenvietė Mėnulyje“

2013 m. gruodžio 1 dieną kinai nutupdė Chang’e-3 (Mėnulio deivė) su 140 kg 1,5x1x1,1 m mėnuleigiu.

Chanchzhen-5Sunkioji nešančioji raketa Chang Zheng-5 (Long March) 2016 lapkritį gabenama į starto aikštelę Sičang palydovų paleidimo centre (Xichang Satellite Launch Center). Netrukus startuos Chang’e-3 Change-3Chang’e-3 tūpiklisYuytuAMėnuleigis Yutu jau paviršiujeYuytuB

Tai buvo pirmasis minkštas nutūpimas Mėnulio paviršiuje nuo 1976 metų, kai Sovietai nutūpdė Luna 24

Ruošiant Chang’e-5 (8,2 t su 1,2 t tūpikliu) ekspediciją pargabensiančią uolienų, buvo paleistas eksperimentinis Chang’e-5“, kuris aplėkęs Mėnulį po 8 parų grįžo Žemėn, o jo tarnybinis modulis liko orbitoje.
Keturi studentai savanoriai Pekino laboratorijoje simuliuoja veiklą Mėnulyje, ketindami 200 parų išbūti specialioje 160 m2 patalpoje (42 m2 – žmonėms, kitas plotas – augalams).
Japonai erdvėlaivio SELENA radarais tyrė Mėnulio paviršių ir Marius Hills vietovėje aptiko vulkaninės kilmės urvų, kuriuose astronautai galėtų slėptis nuo radiacijos (joks skafandras neapsaugo ilgiau 3 parų).
Bene svarbiausias tikslas – įrengti Mėnulyje tarpinį kosmodromą startūnams, iš kur pakilti būtų 6 kartus lengviau.

Autorius Aleksandras Loginovas


Komentarai apie “Mėnulio trauka”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *