2018 metai Startai A dalis

RockLab start

Electron, Falcon Heavy, Chandrayann-2 – 2018-aisiais metais šie terminai yra svarbūs.

2016-ieji ir 2017-ieji buvo negausūs įdomiais astronautikos įvykiais. Bundama iš snaudulio. 2018 – ieji turėtų būti žymiai aktyvesni  tiek pilotuojamoje, tiek nepilotuojamose mokslinėse tiriamosiose programose.

2017 m. pirmąją pusę Proton raketos nekilo – buvo kilę rimtų problemų su jų variklių kokybės kontrole. Birželį raketos sėkmingai grįžo į darbą ir atliko keturis iš eilės nepriekaištingus skrydžius. Nepaisant to, draudimo kainos „Proton“ kroviniams buvo smarkiai padidintos. Dėl to išnyko rusiškų raketų pranašumas lyginant su Europos kosmoso agentūros Ariane ar greitai augančio konkurento „SpaceX“ paslaugomis. Be to, per per dvejus paskutinius metus padvigubėjo ir krovinių gabenimo iki Baikonūro kosmodromo Kazachstane kaina.

Sausį turėjo startuoti naujos raketos.

Lengvos klasės raketa Electron

Sulyg raketos Electron startu Naujoji Zelandija tapo 11-ąja pasaulio valstybe, kuri suprojektavo, pagamino ir paleido  palydovą savo pastangomis.

Rocket-Lab-Still-Testing-launch-21

Ypač lengvos klasės raketa Electron paleista sausio 21 dieną

Raketa Falcon Heavy

Raketa Falcon Heavy legendinėje paleidimo aikštelėje 39A, iš kurios pakilo Mėnulyje buvusių astronautų misijos ir dauguma Space Shuttle erdvėlaivių

Space-Rocket-falcon-heavy-5

„Patvirtintas „Falcon Heavy“ paleidimas šį rytą vyko gerai. Paskleidė nemenką garų debesį“, – sakoma „SpaceX“ vadovo Elon Musk „Twitter“ žinutėje. – Skrydis – maždaug po savaitės

Chandrayann-2

2018 metų kovo mėnesį suplanuotas misijos, kurios tikslas nuleisti Mėnulio pietų ašigalyje paltformą su nedideliu mėnuleigiu, startas. Stardas perkeltas į balandį. Gal būt kovo pabaigoje į Mėnulį skraidins dar vieną mėnuleigį Moon Exspress. Moon Express pasitiki savo nusileidimo ant Mėnulio paviršiaus patforma.

Misijos logo
Skrydžio trajektorija
Misijos raketa GSLV Mk-II, erdvėlaivio sandara ir trajektorija

Prieš naują ISRO misiją į Mėnulį

Chang‘e 3  buvo pirmasis Kinijos erdvėlaivis 2013 gruodžio 14 dieną nusileidęs Mėnulin po 37 metų. Paskutinė buvo Sovietų Sąjungos stotis Luna-24 1976 rugpjūčio 18 dieną. Ji rugpjūčio 22 dieną atskraidino 170 gramų 160 cm ilgio susmulkinto Mėnulio grunto stulpelį.

Luna-24 sėkmingai nusileido Mėnulyje Krizių jūroje (12,75° N platuma; 62,2° E ilguma)

Chandrayann-2 konstrukcija

Chandrayann-2 sudaryta iš orbitinio ir nuleidžiamojo aparatų, jame bus mažytis mėnuleigis. Misijos pradžioje buvo manoma, kad mėnuleigį nuleis Rusijoje kuriamas aparatas Luna-Resurs („Луна-Ресурс”), tačiau skrydis buvo  nukeltas po 2020. Indija savarankiškai pradėjo kurti misijos orbitinį bei nusileidimo aparatus. Per ketverius metus tai buvo sukurta.

Misijos į Mėnulį variantas, kai skrydis buvo planuojamas kartu su Rusijos aparatu Luna-Resurs

Misijos aparatai, sukurti Indijoje

Nusileidimo aparatas su mėnuleigiu (Rover)

Misijos mėnuleigis (Rover)

Misijos Chandrayaan-2 Mėnulio orbitinis aparatas

Misijos aparatų išsidėstymas po terminės apsaugos gaubtu skrydžio į Mėnulį metu

Chandrayann-2 iškels raketa GSLV Mk II. Chandrayann–2 bendra masė starto metu 3,25 tonos. Kosminis aparatas bus iškeltas į elipsės formos pradinę skrydžio orbitą. Po to prasidės ilgalaikė apogėjaus didinimas kosminio aparato varikliais.

Raketa GSLV Mk II

Misijos skrydžio trajektorija

Atsiskyrusi nuo palydovo nusileidimo platforma pradės stabdyti judėjimo greitį. Ji nusileis iki 18 kilometrų. Po to sekančios nusileidimo operacijos yra suskirstytos į tris etapus. Pirmasis etapas –„grubaus stabdymo fazė“, jo metu kosminio aparato aukštis virš Mėnulio paviršiaus mažinamas be mėnulio paviršiaus parametrų stebėjimo. Taip bus nusileista iki 7 km aukščio. Iš 7 km aukščio (patikslinto nusileidimo fazė) kamera nusileidimo aparate pradės fotografuoti Mėnulio paviršių, kuris padės nustatyti santykinę aparato padėtį ir nusileidimo greitį. Borto kompiuteris automatiškai ištaisys maršrutą, kad patektų į nurodytą zoną.Tada nusileidimo platforma (nusileidimo aparatas) pakibs 100 m aukštyje virš nusileidimo taško ir tada pradės nusileisti ant Mėnulio paviršiaus. Joje bus įjungta pavojingų zonų (didelių akmenų ir nuolydžių) nustatymo sistema galutiniam tūpimo taškui parinkti. Mėnuleigis turėtų nuvažiuoti nuo nusileidimo platformos praėjus trumpam laikui po nusileidimo.

9 min 27 s video apie Indijos kosmoso agentūros misiją Chandrayaan-2.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *