Palydovai startai valstybės

Ariane, Falcon 9, Falcon Heavy, Proton, Soyuz, Antares, Vega – per kelis metus rinkoje įvyko stiprūs pasikeitimai.

Pasistumdymai – raketos

Raketos Ariane, Falcon 9, Proton, Soyuz-2, Antares ir Vega užima didžiąją dalį pasaulinės rinkos. Nuo 2007 metų iki 2018 metų pradžios – per dešimtmetį – pasauliniai žaidėjai raketų rinkoje stipriai pasistumdė.

Kitos – tai Japonijos, Indijos ir Kinijos raketos. Stambus rinkos žaidėjas galėtų būti Kinija, tačiau JAV draudimas į šią šalį eksportuoti technologijas galioja ir JAV palydovų iškelimui į orbitą su Kinijos raketomis.

2010 metais buvo du lyderiai: Ariane ir Proton. Ariane ypatinga dėl sėkmingų startų: nuo 1996 metų iki 2015 metų Ariane startavo 83 kartus, ir tik 2 startai buvo nesėkmingi. Proton 2010 metai buvo geri: stabilūs startai ir uždirbami pinigai. Kiti žaidėjai su raketomis turi savo dalį rinkoje, kas mažesnį, o kas didesnį. Horizonte girdėti SpaceX kompanijos dundesys, jį kažką daro, tačiau naudos – paleistų palydovų į kosmosą – nėra. Girdėtis betylantis Space Shuttle griausmas, pasibaigęs 2011 metais. Projektas, pradėtas 1981 metų balandžio 12 dieną testiniu skrydžiu, baigėsi 2011 metais. Iš viso Space Shuttle į orbitą aplink Žemę kilo 135 kartus. Kartu tai tragiškiausias projektas, kuriame per avarijas 1986 metais ir 2003 metais žuvo 14 astronautų.

2014 metai

Į rinką veržiasi SpaceX raketa Falcon 9 ir siūlo geras paleidimo kainas. Konkurentai – Ariane ir Proton – mąsto apie paleidimo kainų sumažinimą. Kuru kosmodromas Prancūzų Gajanoje tampa ryškiu žaidėju: iš jo startuoja Vega ir Ariane. Į Tarptautinę kosminę stotį,  su astronautais, skraido tik erdvėlaivis Soyuz ir Rusijai už 1 astronauto nuskraidinimą ir parskraidinimą į TKS moka 80 mln dolerių. Be Proton (naujausia versija – Proton-M), į TKS krovinius gabena Japonijos JAXA ir Europos Kosmoso Agentūros erdvėlaiviai.

2017 metai

Kosmoso rinkoje garsus bum… 2017 metais raketa Falcon 9 sėkmingai paleidžia 17 palydovų, Ariane sėkmingai kyla iš Kuru kosmodromo. Proton arba Proton-M ir Soyuz po kelių nesėkmingų metų (per trejus metus nuo 2015 iki 2018) patiria spaudimą iš draudimo kompanijų: Rusijos raketų Proton ir Soyuz startai kainuoja 13-16 % nuo naudingo krovinio vertės, o kitų šalių startai 6-10 %.

Tarsi to būtų maža, Falcon 9 kėsinasi į Rusijos raketos Proton privalumą – kainą. 2017 metų duomenimis Falcon 9 į LEO pakelia 1 kg už 2632 dolerius, Proton – už 3043 dolerius (Proton-M). Nepaisant aukštos raketos Ariane starto kainos – 10 312 dolerių už 1 kg į LEO – raketa Ariane sėkmingai kelia palydovus.

SpaceX kompanija, panaudodama raketos Falcon 9 pirmąją pakopą kelis sykius, sugeba 2015 metais pasiekti Proton-M ir Ariane kainų sumažinimo.

Pasistumdymai – valstybės

2010 metais turėjome du žaidėjus: Rusija ir Europa. Nuo 8 iki 18 % ketverius metus valdė Jūros startai (Sea launch). Projektas sustabdytas, kai Ukraina 2014 metais iš jo pasitraukė dėl Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje.

Retkarčiais į rinką įšoka Kinija ir Japonija bei dvi kompanijos iš JAV: Boeing ir Lockheed Martin. 2017 metais situacija panaši kaip aptarėme kalbėdami apie palydovų paleidimus: nuožmi konkurencija tarp Ariane, Falcon 9 ir Proton-M raketų. Grafike nėra Indijos, kuri turi gerą įdirbį mažesnių komercinių krovinių iškėlimo į kosmosą rinkoje.

Pasistumdymai – palydovai

Leidžiami palydovai yra įvairiausių paskirčių: komerciniai (tarkime – televizinių kanalų retransliatoriai palydovai), kariniai (pvz. Rusijos GLONASS palydovai), vyriausybiniai (tarkime – ryšių palydovas ar orų stebėjimo palydovas) ir kitos paskirties arba kelių paskirčių (tarkime Žemės zondavimo ir vandenynų lygio matavimo palydovas).

Santykis tarp karinių ir kitų palydovų nuo pat kosminės eros pradžios svyruoja ribose nuo 1 su 3 iki 1 su 4. Paleidžiamas 1 karinis ir 3 ar 4 civiliniai palydovai.

Dar vienas ypatumas: palydovų egzistavimo orbitoje trukmė. Tarkime į žemą orbitą aplink Žemę (LEO ~260 km), palydovas gali būti išvestas su +- 10 km aukščio paklaida. Jei ši paklaida didesnė (palydovas aukštesnėje ar žemesnėje orbitoje nei reikia), palydovas iškeltas į netinkamą orbitą ir tinkamo aukščio orbitoje jis galės išbūti trumpiau. Kuro orbitos korekcijai palydovo bakuose yra nustatytas kiekis: jei tinkamoje orbitoje palydovas korekcijas atlieka 6 metus, tai netinkamoje orbitoje laikas trumpėja priklausomai nuo paklaidos dydžio. Palydovas gali skrieti, tarkim 4 metus ir 8 mėnesius. Apie tai smulkiau.

Bendra pasaulinė kosmoso rinka

Bendra kosmoso rinka, pagal Euconsult, 2017 metais siekė 250 mlrd dolerių, dar 63 mlrd dolerių buvo įvairių šalių valstybiniai kosmoso biudžetai.

Pasaulinės komercinės kosmoso rinkos pasiskirstymo pagal veiklos sritis augimas nuo 2007 iki 2016 metų

Bendra kosmoso rinka sudaryta iš tokių dalių: paleidimai į kosmosą – 6.65 mlrd dolerių, antžeminės įrangos gamyba – 60.38 mlrd dolerių, palydovų gamyba – 15.6 mlrd dolerių ir ryšių bei palydovų paslaugos – 167.37 mlrd dolerių. Pastaroji veiklos sritis auga sparčiau nei kitos sritys.

Rusija pasaulinė žaidėja ?

2014 metais Rusija uždirbo 1.209 mlrd dolerių – 0.6 % nuo 203.32 mlrd dolerių pasaulinės komercinės rinkos. Gražus pasiekimas kosmoso eros pradininkei su Soyuz ir Proton raketomis. Tačiau tai yra tris kartus mažesnis procentas nei Rusija užima pasaulyje pagal bendrą vidaus produktą.

2014 metais Rusija uždirbo 0.22 mlrd dolerių iš pasaulinės 7.432 mlrd dolerių palydovų iškėlimo į kosmosą rinkos – tai yra 3 %. Štai ir raketų Ariane, Falcon 9, Falcon Heavy, Proton, Soyuz, Antares ir Vega privalumai ir nuostoliai.

Ir pabaigai: 75 % elektronikos Rusijos palydovuose yra pagaminta ne Rusijoje (daugiausiai JAV ir Europoje). Ilgiausiai dirbantis Rusijos Žemės stebėjimo palydovas Resurs-DK (Rusija tokius palydovus vadina Žemės zondavimo palydovai), į orbitą iškeltas 2006 metų birželio 15 dieną, savo egzistavimą užbaigė 2016 metų balandžio 18 dieną. Dirbo 10 metų orbitoje apie Žemę. Palyginimui: Voyager-1 ir Voyager-2 dirba nuo 1977 metų – per 40 metų.

Palydovo Resurs-DK nuotraukoje – Paryžius. Originalas paimtas iš čia