
Palydovų kiekio augimas
Aplink Žemę 2017 metų vasaros pabaigoje orbitavo 4635 palydovai. Palydovų skaičius per 2017 metus išaugo 8.91 %, paleisti 357 palydovai. Tai 50 % daugiau nei paleista palydovų per kuriuos nors kitus metus. Tokie duomenis skelbia UNOOSA (Outer Space maintained by the United Nations Office fot Outer Space Affairs).
Toks palydovų skaičiaus padidėjimas yra nulemtas mažųjų (masė neviršija 500 kg) ir cube palydovų. Naujos technologijos stipriai sumažino palydovų projektavimą, gamybą ir paleidimą, tuo pačiu į rinką pritraukdamos naujus žaidėjus. Pagal Catapult ataskaitą per artimiausius 3 metus bus paleista 1300 tokių palydovų, tai yra tik 16.5 % nuo visų 7900 objektų paleistų į kosmosą per 60 metų.
Veikiantys palydovai
Ataskaitoje apie veikiančius palydovus pateikti skaičiai yra 1738 palydovai. Kiti 2897 palydovai yra metalo nuolaužos ir šiukšles, orbituojančios apie Žemę didžiuliais greičiais – 28 000 km/val – ir keliančios didelių rūpesčių veikiantiems palydovams ir Tarptautinei Kosminei Stočiai.
Veikiančių palydovų paskirtis
Palydovų paskirtis įvairiausia, pradedant ryšių ir baigiant Žemės stebėjimo palydovais. Kai kurie palydovai būna įvairios paskirties, tarkime navigaciniai pozicionavimo arba technologijų vystymo bei demonstravimo palydovai. Panaši situacija gali būti ir su Žemės stebėjimo palydovais – paskirtis ir karinė ir civilinė. Pvz: Rusijos Kobalt-M palydovai, naudoti nuo 2004 iki 2015 metų, fotografavo Žemę 0.3 m skiriamąja geba, t.y mažiausias atpažįstamas vaizdo dydis nuotraukoje buvo 30 cm dydžio. Mažesnės detalės neišskiriamos.
Rusijos Kobalt-M palydovai (priskiriami ir Žemės stebėjimo ir kariniams palydovams) orbituodavo apie Žemę iki 130 parų. Jų masė apie 6-6.6 tonos
Palydovo paskirtis | Skaičius |
Ryšių | 742 |
Žemės stebėjimo | 596 |
Technologijų vystymo ir demonstravimo | 193 |
Navigaciniai ir pozicionavimo | 108 |
Kosmoso stebėjimo | 66 |
Žemės moksliniai | 24 |
Kosmoso moksliniai | 67 |
Kosmoso stebėjimo | 9 |
Technologijų vystymo ir demonstravimo palydovai
Tai gana intriguojančios paskirties palydovai, pagal UCS duomenis nelabai aišku, ką jie veikia ir kokias technologijas vysto bei demonstruoja. Apie tikrąją tokių palydovų paskirtį daugiau informacijos gali suteikti šių palydovų operatoriai ir juos kontroliuojančios šalys. Pavyzdžiui: 10 kg palydovas Altair-1 (Altair Pathfinder) priklauso operatoriui Millennium Space Systems iš JAV, orbitavo maždaug 401-404 km aukštyje virš Žemės nuo 2017 metų gegužės 18 dienos iki rugpjūčio vidurio.
33 tokie palydovai yra kariniai, 26 priklauso JAV, likusius valdo Kinija, Rusija ir Prancūzija, 56 palydovai yra vyriausybiniai, Kinija jų turi 52 %, likusieji priklauso JAV Nacionalinei Kosmoso Agentūrai ir su ja susijusioms organizacijoms. 65 palydovai yra universitetų ar kitų švietimo įstaigų. Likusieji 39 yra komercinės paskirties palydovai. Komercinių palydovų era prasidėjo 1981 metais.
Pasaulyje iš 33 valstybių, turinčių technologijų vystymo ir demonstravimo palydovus, lyderiai yra JAV su 63 palydovais. Kinija turi 41, Japonija su 19 tokių palydovų. Likusios 30 šalių valdo 60 palydovų. Lietuvoje sukurti ir pagaminti palydovai – LituanicaSAT-1, LitSAT-1 ir LituanicaSAT-2 – priklausė šiai palydovų kategorijai.
Kas naudoja palydovus ?
788 palydovai yra komerciniai
461 – vyriausybiniai
360 – kariniai
129 – civiliniai
Ir 14 % palydovų – 251 – yra kelių paskirčių palydovai.
Šalys valdančios paleidžiančios palydovus
Pagal UNOOS duomenis, 70 pasaulio valstybių turi ar turėjo savo palydovus. Pasakyti tiksliai šalių skaičių yra sudėtinga, nes kai kurie palydovai – Galileo navigacinių palydovų grupė – priklauso ne atskirai valstybei, o Europos Kosmoso Agentūrai.
Pagal UCS duomenis, 2017 rugsėjo 1 dieną buvo 66 šalys, kurios turi ar turėjo palydovus, o t.y. apie 25 % – 33 % pasaulio šalių turi akis erdvėje. Vėl atsiranda tam tikrų niuansų dėl šalių ir organizacijų. Palyginimui – 1966 metais savo palydovus buvo paleidusios tik 6 šalys – Sovietų Sąjunga, JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija.
Skaičiai ir orbitos
JAV valdo 803, Kinija 204, Rusija 142 veikiančius palydovus, kitos šalys – 589 palydovus. 803 JAV palydovai pagal paskirtį: 18 – civiliniai, 476 – komerciniai, 150 – vyriausybinių ir likę 159 yra kariniai. Daugiausiai palydovų – 1071 – orbituoja žemomis orbitomis apie Žemę (žema orbita apie Žemę – palydovo orbitos aukštis gali būti iki 2000 km), geostacionarinėse orbitose laksto 531 palydovas. Atskirai paminėti reikia pusiau sinhronines orbitas (SSO – semi synchronous orbit), kurių aukštis yra 20 350 km. Jose orbituoja navigaciniai palydovai ir 1 kartą apie Žemę apsisuka per 12 val.
Nr | Šalis | Starto data | Nešančioji raketa | Palydovo pavadinimas | Masė, kg | Matmenys, m |
1 | Sovietų Sąjunga | 1957 10 04 | Sputnik-PS | Sputnik 1 | 83.6 | 0.54 |
2 | JAV | 1958 02 01 | Juno I | Explorer 1 | 13.37 | o1.27x0.95 |
3 | Prancuzija | 1965 11 26 | Diamant-A | Astérix | 42 | |
4 | Japonija | 1970 02 11 | Lambda-4S | Ohsumi | 24 | |
5 | Kinija | 1970 04 24 | Long March 1 | Dong Fang Hong I | 173 | o0.99 |
6 | Jungtinė Karalystė | 1971 10 28 | Black Arrow | Prospero | 66 | |
7 | Indija | 1980 08 18 | SLV | Rohini D1 | 35 | |
8 | Israelis | 1988 09 19 | Shavit | Ofeq 1 | 155 | o1.2x2.3 |
* | Rusija | 1992 01 21 | Soyuz-U | Yantar-4K2 | 6600 | o2.7x6.3 |
* | Ukraina | 1992 08 13 | Tsyklon-3 | Strela | 70 | |
9 | Iranas | 2009 02 02 | Safir-1 | Omid | 27 | 0.4x0.4x0.4 |
10 | Šiaurės Korėja | 2012 12 12 | Unha-3 | Kwangmyŏngsŏng-3 Unit 2 | 100 | 1.4×0.6×0.7 |
11 | Naujoji Zelandija | 2018 01 21 | Electron | Humanity Star | 8 | o1 |
Šalys, pačios suprojektavusios, pasigaminusios ir pačios paleidusios palydovus
Paskutinė palydovų apžvalga – 2011 metais.
Įdomūs faktai
Seniausias veikiantis palydovas yra 28.6 kg ryšių palydovas Amsat-Oscar 7 orbituoja 1444 x 1459 km aplink Žemę nuo 1974 metų lapkričio 15 dienos. Tad jo veikla jau viršijo 43 metus.
Daugiausiai palydovų valdo Planet kompanija – 191, Iridium Communications valdo 83 palydovus.