Palydovų masė

femto, pico, nano, micro, mini, small, medium, intermediate, large, heavy, extra heavy – apie terminus šiandien.

Palydovai – masės bei pavadinimai

Palydovai skirstomi pagal masę (kartu su kuru) į tokius:

femto: 0.1 – 0.9 kg,

pico: 1.0 – 1.1 kg,

nano: 1.1 – 10 kg,

micro: 11 – 200 kg,

mini: 201 – 600 kg,

mažieji (small): 601 – 1200 kg,

tarpiniai (medium): 1201 – 2500 kg,

vidutinio sunkumo (intermediate): 2501 – 4200 kg,

dideli (large): 4201 – 5400 kg,

sunkūs (heavy): 5401 – 7000 kg,

labai sunkūs (extra heavy) > 7001 kg.

Femto palydovai

Femto palydovų ideja atsirado XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje mokslininkams pasiūlė miniatūriniais palydovo davikliais matuoti temperatūrą, radiaciją, judesius ir vietą, taip pat femto palydovai galėtų nustatyti biologinės ir cheminės medžiagas palydovo orbitoje.

2011 m. Kornelio universiteto mokslininkai suprojektavo ir sukonstravo pirmąjį femto palydovą KickSAT.

2017 birželio 22 dieną buvo paleistas pats mažiausias femto palydovas KalamSAT – jo masė tik 64 gramai. Femto palydovą suprojektavo 18-metis studentas Rifath Sharook kartu su kitais 6 studentais iš Indijos. Palydove įtaisytas Geigerio Miulerio skaitiklis radiacijai matuoti misijos kosmose metu, o taip pat davikliai sukimosi, temperatūros, drėgmės slėgio, magnetosferos ir akseleracijos matavimams. Femto palydovas egzistavo 240 minučių.

Femto palydovo ir monetos palyginamieji dydžiai

Femto palydovas KalamSAT užima 3.8 cm³ tūrį, telpa ant delno ir atspaustas 3D spausdintuvu

Pico palydovai

Pico (arba CubeSat) palydovų pradžia yra 1999 metai, kuomet Kalifornijos Politechnikos universiteto (California Polytechnic State University – Cal Poly) profesorius Jordi Puig-Suari ir Stanfordo universiteto (Stanford University) profesorius Bob Twiggs iškėlė tokių pico palydovų idėją: labai mažais palydovais padėti universitetų studentams ir mokslininkams visame pasaulyje prisidėti prie kosmoso tyrinėjimo. Pasiūlyta pico palydovų koncepcija tuomet netapo standartu, laikui bėgant pico palydovai tapo labai populiarūs ir standartizuoti. Pico palydovų standartinis dydis yra 10x10x10 cm arba 1U, masė ne daugiau 1.33 kg.

Pirmasis pico palydovas buvo paleistas 2003 metais, Lietuvoje suprojektuoti ir pagaminti LituanicaSAT-1 ir LituanicaSAT-2 irgi priklauso pico palydovams.

Cubesat standartas 1U kainuoja apie 50 tūkstančių dolerių, iškėlimas į orbitą apie 100 000 dolerių

Nano palydovų bumas kilo 2013 metų pabaigoje, kai vos per 3 mėnesius (nuo 2013 metų lapkričio iki 2014 metų vasario) buvo paleisti 94 nano palydovai. Nano palydovams atstovauja Asgardia, turinti vieną palydovą. Beje, šis nano palydovas yra vienintelis Asgardia turtas.

Mini palydovų klasėje laukiami 2018 metais startuosiantys 400 kg masės MicroSat 2a ir MicroSat 2b interneto palydovai. Jų pagalba SpaceX nuo 2019 iki 2025 metų ruošiasi sukurti 4425 vienetų plačiajuosčio interneto palydovų debesį Starlink.

Proton palydovai, orbitavę aplink Žemę 1965 – 1969 metais, priklauso labai sunkių palydovų (extra heavy) klasei. Jų masė siekė apie 17 000 kg. Nuotrauka Yuriy Lapitskiy

Mažųjų palydovų – femto, pico, nano, micro ir mini – paleidimai 2007 – 2016 metais pagal FAA 2017 metų liepos duomenis