Rusija, Proton, Angara, Chruničev, raketa – apie tai keli žodžiai šiandien ką Roskosmos ir kitos firmos veikia kosmose technologijų srityje.
Proton vakardiena, Angara – rytojus ?
Chruničev kosmoso mokslinis gamybinis centras (žodį valstybinis praleidau…) viena iš svarbiausių įmonių Rusijos kosmoso pramonėje. Joje buvo gaminami Tarptautinės Kosminės stoties moduliai, tačiau pagrindinė centro produkcija išlieka sunkioji raketa Proton.
Viena sėkmingiausių raketų Proton gali būti „išmesta” iš pasaulinės rinkos. Ją turi pakeisti Angara
Pirmasis Proton startas buvo 1967 metais, viso raketa kilo 417 kartus, 49 kartus patyrė avarijas.
Raketa Angara kuriama nuo 1992 metų, tačiau skrido tik 2 kartus 2014 metais
Raketa Angara kol kas yra nekonkurencinga, ji skrido vos 2 kartus, ir tai buvo 2014 metais. Raketa Angara nėra pagrindinė Chruničev centro produkcija, tai greičiau rytdienos perspektyvos. Raketa Proton ir greitintuvas Briz M padeda Rusijai iškelti palydovus į geostacionarines orbitas. Ši raketa Proton ilgą laiką buvo Rusijos darbinis arkliukas.
Greitintuvas Briz M yra kariškių gaminys ir skirtas įvairių palydovų iškelimui į kariškiams tinkamas orbitas. Roskosmos šio greitintuvo pilnai nekontroliuoja
Raketa Proton ilgą laiką buvusi sėkmingiausia pasaulio raketa, o Rusija tuo didžiavosi. Ir kai 2014 metais D. Rogozin pasiūlė amerikiečiams skraidyti į Tarptautinę Kosminę Stotį atsispyrus nuo batuto, Rusija ir jos žmonės buvo patenkinti tokiu samoju. Tačiau XX a. antrojo dešimtmečio viduryje, būtent 2014 metais, išlindo krūva bėdų:
a) Proton varikliai naudoja labai pavojingą cheminę medžiagą heptilą, Angara varikliai dirba su skystu deguonimi ir žibalu bei skystu deguonimi ir vandeniliu;
b) iškeliamo naudingo krovinio krovinio diametras negali viršyti 4.35 metrų;
c) dažni kritimai Roskosmos, Chruničev centrui ir Rusijai sukelia aštrių politinių klausimų iš Kazahstano pusės.
d) dažni kritimai padidino skrydžių, kuriuose naudojama raketa Proton, draudimo kainą.
Chruničev centre dirba daugiau nei 4000 darbuotojų, 2025 metais ketinama palikti ~ 1500 darbuotojų. Ruošiamasi parduoti apie 80 % Chruničev centro teritorijos ir ten statyti gyvenamųjų namų kvartalą. Gražus dalykas teritorijai, kurioje ilgus metus buvo dirbama su labai kenksmingu cheminiu junginiu – heptilu.
Proton nesėkmės
Pastaruosius kelis metus Chruničev centro raketa Proton pernelyg dažnai asocijuojama su avarijomis.
2010 metų gruodžio 5 dieną raketa Proton M turėjo iškelti į orbitą 3 GLONASS M palydovus, tačiau į greitintuvą ДМ-03 pripylė per daug kuro, raketos startas buvo nesėkmingas ir palydovai nukrito į Ramųjį vandenyną. Nuostoliai siekė apie 60.5 mln € (be raketos Proton M kainos). Dėl šios avarijos Rusija GLONASS sistemos formavimą užbaigė keliais metais vėliau.
2011 rugpjūčio 18 dieną raketa Proton M dėl tos pačios priežasties (greitintuvas Бриз-М) į orbitą neiškėlė paties galingiausio visoje Europoje Rusijos ryšių palydovo Ekspress AM4. Nuostoliai siekė apie 119-143 mln €, palydovas buvo apdraustas.
2012 metų rugpjūčio 6 dieną dar vienas nesėkmingas raketos Proton M startas (greitintuvo Бриз-М bėdos), 2 palydovai neiškelti į tinkamą orbitą, nuostoliai keli šimtai mln. €. Tų pačių metų gruodžio 8 dieną dar vienas nesėkmingas raketos Proton M startas (greitintuvo Бриз-М bėdos), ryšių palydovas Jamal 402 reikiamą orbitą pasiekė panaudodamas savo korekcinius variklius ir vietoje numatytų 19 metų orbitoje galės funkcionuoti 11.5 metų. Draudimo išmokos siekė 73 mln €.
2013 metų liepos 2 dieną tiesioginiame eteryje transliuojamas raketos Proton M startas baigėsi kritimu 32 sekundę maždaug 2.5 km nuo starto aikštelės. Raketa Proton M užsidegė ir dalis iš 600 tonų labai pavojingo kuro heptilo sudegė, dalis užteršė aplinką. 3 palydovai GLONASS M į orbitą neiškelti, nuostoliai ~ 106 mln €. Nagrinėjant avarijos priežastis nustatyta: 3 iš 6 kampinio greičio daviklių specialiai buvo įstatyti atvirkščiai.
Dėl Proton kritimų Kazakstano teritorijoje kyla daug sunkumų
Atvirkščiai įmontuoti davikliai – Chruničev centro darbuotojų nuopelnas ir raketos Proton avarijos priežastis
Pasitaisom ir toliau krentam
2014 metų gegužės 16 dieną – palydovo Ekspress AM4 išvedimas į orbitą baigėsi nesėkmingai. Pats palydovas ir gamintojo rizikos buvo apdraustos – išmokos siekė 163 mln €, trečiųjų asmenų rizikos išmoka siekė 126 mln €. Po šios nesekmės raketos Proton startai buvo sustabdyti iki avarijų priežasčių analizės ir t.t.
Tačiau 2015 metų gegužę 16 dieną startavo raketa Proton su palydovu MexSat 1 ir … vėl startavo nesėkmingai dėl priežasties, kuri jau buvo 1998 metų nesėkmingo raketos Proton paleidimo kaltininkė.
Tuomet draudimo kompanijos padidino Proton draudimo įkainius iki 13-16% ir tai stipriai pakenkė Roskosmos arkliukui – raketai Proton ir jos gamintojams Chruničev centrui. Palyginimui: Ariane ir Falcon 9 draudimo įkainiai tuomet siekė 6-10 %.
Finansai ir įranga
Dar 2014 metų viduryje Chruničev centro įranga buvo 60 % susidevėjusi bei netinkama naudojimui, o finansinė pusė buvo apgailėtina dėl didžiulų skolų. Dėl raketų Proton avarijų Rusija išgyveno kosmoso teismų bumą, o Chruničev centrui atseikėta 63 mln € baudų ir išmokų. Chruničev centras planavo skolintis iš bankų ~ 514 mln €. Po diskusijų ir pasitarimų Chruničev centras per kelis kartus gavo 891 mln € finansams sutvarkyti ir naujai įrangai pirkti. To pasirodo buvo per mažai, tad 2018 metų pradžioje Chruničev centras paprašė papildomų 411 mln €. Ir tai kompanija, kuri vienintelė pasaulyje gamina raketas Proton. Gal Rusija ir naftą parduoda su finansiniais nuostoliais ?
Perspektyva
Jei įvykiai toliau klostysis panašiai – raketa Proton yra brangi, greitintuvas Briz nepatikimas, Angara neparuošta konkurencijai – Rusija ir kosmosas tarptautinėje rinkoje bus atskirti. Pati Rusija negali pasiūlyti bent 10 užsakymų, kurių vykdymui reikalinga raketa Proton. Būtent tiek reikia normaliam Chruničev centro darbui per metus. Rusijos kariškiai užsako 1-2 Proton startus, dar vieną sukrapšto kitos Rusijos firmos, iš pasaulio vos 2-3 užsakymai. Chruničev centras per metus pagamina 5 raketas Proton, o pajėgumai leidžia pagaminti 10. 2018 metų balandyje JAV kompanija One Web su Chruničev centru pasirašė sutartį dėl 11 raketų Proton pagaminimo ir interneto palydovų debesies iškėlimo į orbitą.
2018 metų liepos viduryje pasirodė informacija apie numatomą raketos Angara gamybą Omske nuo 2023 metų, Maskvoje Chruničev centre liks tik projektavimo biuras. Kita keistoka informacija: raketa Proton M yra ekologiškesnė už raketas su skysto deguonies žibalo varikliais 1.68 karto.
Kam bus naudojama raketa Proton, jei jo starto kaina yra 65 mln €, kai tą patį, tik už 61.2 mln € siūlo kompanija SpaceX ir raketa Falcon 9 ? Raketa Angara idealiausiu atveju pradės skraidyti tik 2022 metais ir siūlys panašią į dabartinę Falcon 9 starto kainą. Jau 2018 metų vasara pasklido informacija apie SpaceX vadovo Elon Musk „kvailystes”: raketa Falcon 9 gali skristi ir už 54 mln €, o vėliau kaina gali sumažėti iki 48 mln. €.