Astronautika ir kosmonautika – terminų kilmė, terminų pradininkai ir terminų reikšmės. Astronautika arba kosmonautika yra mokslo ir technikos šaka, vykdant pilotuojamus ir automatinius skrydžius, apima kosminių skrydžių teoriją, raketų, erdvėlaivių, kosmodromų, ryšio priemonių projektavimą ir statybą, astronautų ar kosmonautų rengimą ir t.t.
Kosmonautikos termino pradininkas Ary Sternfeld ir astronautikos termino pradininkas Joseph Henri Honoré Boex, rašytojas slapyvardžiu J. H. Rosny
Kosmonautikos terminą 1933 metais pasiūlė Ary Sternfeld (1905-80 Lenkijoj gimęs žydų kilmės kosmologas) veikale „Initation a la Cosmonautique“ ir sulaukė kritikos, nes jau vartotas terminas „astronautika“. Jį dar 1925-ais sugalvojo rašytojas J. H. Rosny mokslinės fantastikos knygoje „Les Navigateurs de l’Infini” (Begalybės navigatoriai). A. Šternfeld mokėsi 1924-27 Nancy universitete ir tapo mechanikos inžinierium. Dirbo automobilių įmonėse, patentavo kelis išradimus, 1931-ais apgynė daktaro disertaciją. Nuo 1935 metų dirbo Maskvoje, Antrojo Pasaulinio karo metais talkino S. Koroliov konstruktorių biuriui. 1956-ais parašė knygą „Iskusstvennyje sputniki zemli“.
Prancūziškas yra ir terminas „technique“ – mašinos, mechanizmai, įtaisai (Tarptauutinių žodžių žodynas, 483 psl), pasak modernių reklamistų – jau „technologijos“.
Kosminių lėkių mokslas
Astronautika – kosminių lėkių mokslas (American Heritage Dictionary, 114 psl), aprėpiantis erdvėlaivių konstravimą ir trajektorijų skaičiavimą. Apie šio mokslo kūrėjus rašėme „Kosmoso žymūnai“, bet paminėtini ir kiti:
R. Esnault-Pelterie (1881-1957) – lėktuvų ir raketų konstruktorius, išradėjas (120 patentų), kn „L‘Astronautique“ (1930) teikęs ir atominės varos idėją;
W. Hohmann (1880-1945) – orbitinių perlėkimų teoretikas, kn „Trajektorijos į dangaus kūnus“ (1925) ir „Kosminių kelionių galimumas“ (1928) autorius;
H. Oberth (1894-1988) – gravitacinių manevrų ideologas, V. fon Braun mokytojas, dirbęs 1954-58 JAV Redstoune progr, knygos „Raketa į planetas“ (1933), „Žmonija kosmose“ (1954).
Dar ankstesni astronautikos pranašai J. Kepler („Pasaulio harmonija“, 1619), I. Newton, L. Euler, J. Lagrange atskleidė Visatos fizikinius bei matematinius dėsningumus, kuriais ir dabar grindžiami kosminių ekspedicijų projektai.
Kaip svarbią astronautikos įstaigą pažymėsime Reaktyvinės stūmos laboratoriją (Jet Propulsion Lab – JPL), 6300 darbuotojų ir $2,4 mlrd metinio biudžeto ištekliais kūrusią ir vykdžiusią unikalias Cassini-Huygens, Spitzer, marsaeigio Perseverance su marsasparniu Ingenuity bei 20 kitų misijų. Laboratoriją 1936-ais įkūrė Guggenheim Aeronautical entuziastai J. Parsons (1914-52) ir dr T. Karman (1881-1963), o dabar – CalTech universiteto mokslinis centras.