Nelegali žvejyba vandenynuose stebima iš kosmoso arba vandenyno tvarumo valdymas naudojant kosmoso pajėgumus, kovojant su nelegalia žvejyba.
„Radarsat-2“ ir kitų palydovų teikiami duomenys, pavyzdžiui, SAR vaizdai, padeda nustatyti neteisėtą žvejybą. CSA nuotrauka
Veikla, kelianti pavojų jūrų išteklių tvarumui, ypač neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, yra svarbi tarptautinė problema. Laimei, dėl satų galimybių, tokių kaip sintetinės apertūros radarų ir daugiaspektriniai vaizdai, tarptautinei bendruomenei lengviau sekti, apibūdinti ir kovoti su nelegalia žvejyba.
Nelegalios žvejybos poveikis ir iššūkiai
Pasaulinės žuvininkystės produktais naudojasi ~ 4,3 milijardo žmonių, o nelegali žvejyba užima ~ penktadalį pasaulinės žvejybos. Ekonominiu požiūriu dėl nelegalios žvejybos kasmet patiriami iki 23,5 mlrd. USD nuostolių. Visos pasaulinės žvejybos metinė apimtis yra ~ 120 mlrd USD. Blogiausiai yra tai,jog nelegalios žvejybos epicentras yra Afrika, vienas pažeidžiamiausių pasaulio žemynų.
Satų galimybės
Tarptautinė bendruomenė daro pažangą užkertant kelią neteisėtai žvejybai, o kosmoso pajėgumai padeda įveikti šiuos iššūkius. Satai suteikia veiksmingą žvalgybinę informaciją, kuri padeda sekti nusikaltėlius ir vykdyti veiksmus prieš juos. Naujausi palydovinių technologijų ir palydovinės rinkos pokyčiai palengvino pasaulinę aprėptį ir greitą pakartotinį okeano regiono stebėjimą. Kartu su naujomis jutiklių programomis ir dirbtiniu intelektu (Artificial Intelligence – AI) pagrįsta duomenų analize, satai tapo svarbiomis kovos su NNN žvejyba iniciatyvų priemonėmis.
Turėdami platų matymo lauką ir pasaulinį pasiekiamumą, palydovai gali identifikuoti ir nuolat stebėti laivus vandenyne. Sausumos, jūros ar oro ištekliais laivų stebėti ir identifikuoti neįmanoma.
Sintetinės apertūros radarai (SAR) generuoja Žemės vandenynų vaizdus ir aptinka laivus tamsoje, pro debesis ir bet kokiu oru, net jei lavai neperduoda AIS ar VMS signalų.
Kiti satai stebi radijo dažnių (RF) spektrą ir gali tiksliai nustatyti unikalius radijo parašus ir transliacijas iš laivų, netgi kai AIS arba VMS išjungiami. Satų gaunamuose infraraudonųjų spindulių (IFR) vaizduose galima aptikti ryškiai apšviestų laivų IFR ženklus. Pagal IFR sekami naktį plaukiojantys laivais, pavyzdžiui, kalmarus žvejojančios valtys.
Kinijos poriniai traleriai
Kinijos porinių tralerių veikla Šiaurės Korėjos vandenyse
A) Kinijos kilmės porinis traleris pakeliui į Šiaurės Korėjos vandenis (Pietų Korėjos valdžios institucijų medžiaga); B) Šiaurės Korėjos vandenyse plaukiojančio porinių tralerių parko 3 m raiškos vaizdas iš PlanetScope. Pilki ovalai apibrėžti, kur AI nustatė porinius tralerius. Buvo gauti AIS pranešimai iš kelių laivų, rodomi tik du. Baltos linijos sujungia jų naujausią AIS padėtį su apskaičiuota padėtimi palydovinio vaizdo gavimo metu, o 9 skaitmenų kodas jūrų mobiliosios paslaugos tapatybė (MMSI); C) Šiaurės Korėjos vandenyse plaukojančių porinių tralerių didesnės raiškos vaizdas, 0,72 m, iš SkySat; D) vieno iš dviejų laivų, atitinkančių B, AIS maršrutai; E) Suporuoti tralerių grupė pagal AI ir optiniųs vaizdų duomenis. Kiekvienas PlanetScope vaizdas yra 24 km x 7 km dydžio, o per dieną gaunami 447 vaizdai; F) Pagal SAR duomenis suporuoti traleriai, skaičiuojant tralerius 535 m atstumu vienas nuo kito.
Nelegali Šiaurės Korėjos tralerio žvejyba
Atviri duomenys ir bendruomenė
Yra pateikiama informacija apie vandenynuose žvejybą vykdančius laivus ir jų identifikaciją. Įprastai laivai dirba su įjungtais AIS ar VMS signalais. Vien tik kosmoso galimybės neužkirs kelio neteisėtai žvejybai ir nepašalins jos priežasčių. Norint laimėti kovą su nelegalia žvejyba, reikės veiksmingo reguliavimo, vykdymo, partnerystės ir tarptautinio įsitraukimo. Vistik, satai tampa vertingais įrankiais nuspėti, nustatyti ir aptikti nelegalią žvejybą, o nusikaltėliams sunku paslėpti nuo tokias veiklas. Išnaudodama šias galimybes, tarptautinė bendruomenė geriau valdys vandenyno tvarumą – stebės jį iš viršaus.