Turininga ir smagi tema Pirmieji – astronautas, kosmonautas, Mėnulis, pirmieji
Tarp visų beveik 6 tūkst startavusių erdvėlaivių pilotuojamų buvo 310 su 560 žmonių (astronautų, kosmonautų, taikonautų bei turistų).
Pirmieji – kosmonautas ir astronautas
Pirmasis kosmonautas J. Gagarin (1936-68) lėkė 1961 m.1-ju pilotuojamu erdvėlaiviu „Vostok“ (o2,2×4,4 m 4,7 t 1,6 m3 tūrio kabinoje) 175-327 km orbita. Tupiant patyrė 8-10 g perkrovas, 3-5 kK korpuso kaitrą, 7 km aukštyje katapultavosi ir po 108 min nuo starto pasiekė Žemę, kur buvo apdovanotas 1-ju medaliu „Už plėšinių įsavinimą“, 15 tūkst rub premija, automobiliu „Volga“ ir 4 kambarių butu. Gimė rusų valstiečių šeimoje, mokėsi Liubercų amatų mokykloje ir Saratovo technikume, lankė aviacijos klubą, du metus tarnavo jūrų aviacijos divizijoje 3-os klasės lakūnu. Tapęs vyr leitenantu nuo 1959 m. ruošėsi kosmonautų būryje (tiko 157 cm ūgis ir <70 kg masė).
Po kelių valandų J. Gagarin tapo ne tik titulų pirmieji ir kosmonautas savininku. Jis tapo visos Žemės žvaigžde
Kosmonautas J. Gagarin buvo gausiai apibertas dovanomis
Mėnulio pirmūnas aeronautikos inžinierius astronautas N. Armstrong (1930-2012) nuo 1962 m. ruošėsi į kosmosą ir 1969 m. erdvėlaiviu „Apollo-11“ įvykdė pirmąjį lėkį kitan dangaus kūnan bei pabuvo jame 21 val 36 min. Mėnulis astronatus pasitiko tyla. Žemėje po 18 parų karantino buvo apdovanotas prezidentiniu Laisvės medaliu, dalyvaujant 83 valstybių ambasadoriams. Dar pelnė Kongreso kosminės šlovės ir aukso medalius bei NASA nepriekaištingos tarnybos apdovanojimą.
Iš Pirmieji – pirmasis Mėnulio astronautas Neil Armstrong 2011 metais
Pirmieji erdvėlaiviai
Įvairiapusiškiausiu pirmūnu laikytinas erdvėlaivis „Pioneer-10“ (0,259 t), 1972 m. 1-ju nukreiptas lėkti už Saulės sistemos ribų ir 1-sis viršijęs 3-jį kosminį greitį 16,6 km/s. Pirmasis turėjo radioizotopinę 165 W elektrinę (po 30 metų liko 65 W), 1-sis kirto asteroidų juostą (išvengė spėjamų susidūrimų) ir tapo 1-ju Jupiterio tyrikliu iš 132 Mm atstumo (pateikė detalių nuotraukų ir atrado skleidžiant 2,5 karto daugiau šilumos). Įveikęs Jupiterio radiaciją (10 tūkst kartų stipresnę nei Žemėj) 25 metus buvo tolimiausiu astronautikos kūriniu (kol 1998 m. aplenkė „Voyager-1“), bet 2003 m. nutrūko radijo ryšys. 1-sis tebelekia link kintamosios žvaigždės Aldebarano (gal pasieks po 2 mln metų?).
Bene rezultatyviausias pirmūnas „Cassini“ (5,6 t) nuo 1997 metų tyrė Saturną (2004 m. tapęs 1-ju jo dirbtiniu palydovu) ir jo mėnulius, nutupdė tyriklį „Huygens“ (0,35 t ) į Titaną ir 22 kartus nardė tarp Saturno žiedų.
Pirmūnė yra ir TKS (450 t 90 kW 150 mlrd USD), kurios kūrime ir naudojime dalyvauja daugelis valstybių, per 20 metų 3 tūkst eksperimentuose dirbo 250 žmonių. 2017 m. paskleidė 67 satelitus ir tapo 1-ju dangaus kosmodromu. Nuo 2011 m. ten veikia 1-sis antimedžiagos detektorius 7,5 t AMS-02 (Alpha Magnetic Spectrometer), „pagavęs“ 119 mlrd 5-350 GeV antiprotonų ir kt dalelių bei 3He, 6Li izotopų sandų.
Kaip Marso tūpiklių pionierius (ir vienas „Curiosity“, „Mars 2020“ bei kt kūrėjas) garsėja A. Steltzner (g. 1963 m.), studijavęs džiazo muziką ir astronomiją, baigęs magistrantūrą Kalifornijos Technologijos institute, doktorantūrą Madison un-te ir 2016 m. išleidęs „The Right Kind of Crazy“ (Pamišimo teisinga rūšis)
1-jo nežemiško elektromobilio idėją 1964 m. pateikė W. von Braun žurnale „Popular Science“. LRV (Lunar Roving Vehicle) konstravo F. Pavlics, gamino Boeing (keturi vienetai kainavo 38 mln USD). 210 kg masės 3,1 m ilgio 1,14 m aukščio 36 cm prošvaisos 490 kg krovumo važiuoklį iki 18 km/h greičiu varė 4 ratai (o81x23 cm padangos iš o0,84 mm plieninės vielos Ti danga) po 190 W iš dviejų 36 V 121 Ah sidabro oksido elementų (apskaičiuotų 92 km ridai). Toliausiai 35,89 km per 4 val 26 min nuvažiavo astronautas E. Cernan Apollo-17 ekspedicijos metu. 1-ji mėnulinio vairuotojo licencija išduota tuometiniam NASA administratoriui J. Webb‘ui.
Pirmieji Žemės „metalistai”
Nukritusios startūno Soyuz 2.1A dalys
Ūkyje pravers viskas. Startūnų dalys tempiamos iš visur vienon vieton
Startūno dalis Rusijos taigoje
Rusijos „pervači“ nuo 1966 m. pirmavo kaimuose prie Mezenio upės (Archangelsko sr) kaip 1-ji „kosmoso metalistai“, rinkdami startūnų nukritusias liekanas. Tais metais iš Plesecko kosmodromo startavo ir 1-sis „Vostok“ su dviem satelitais „Kosmos-112“. Čiabuviai ne iš karto suprato kosminių liekanų vertę, tad daugelis 3-metrinių korpusų voliojosi taigoje. Bet netrukus 3-4-ių „metalistų“ brigados pradėjo „šukuoti“ teritorijas ir smulkinti korpusus specialiais benzopjūklais. Gabalus veždavo priduoti į Syktyvkaro ir Archangelsko laužynus, tačiau dažniau gaminosi roges ir valtis (vadinamas „raketas“ po 120 tūkst rub rinkoje).
Pasak rusiškų šaltinių ir 1-jį internetinio uždarbio būdą „Quantum system“ sukūrė ESA, mokėdama kasdien po 350 eurų registruotiems „bandytojams“. O Cardiff universitetas esą sukūrė nanomedžiagą iš grafeno ir vario, katalitiškai gaminančią etanolį iš oro CO2, kas labai tiktų „samanės“ meistrams.
Greta su V. von Braunu ir S. Koroliovu dabar rikiuojasi E. Musk, talentingai sukūręs Falcon startūnus, Merlin ir Raptor varytuvus, Dragon erdvėlaivius ir nukonkuravęs Roskosmosą.