
Cassini, Saturn, Titan, Voyager – Saulės sistemos kūnų tyrimai tęsiasi
Cassini ir Titanas
Erdvėlaivis Cassini orbituoja aplink Saturną ir pralėkdamas 5,9 km/s greičiu tebetiria Titaną, į kurį dar 2005 m. nutupdė tyriklį Huygens. Titanas gerokai didesnis už mūsų Mėnulį ir, kas įdomiausia, turi tankią – iki 150 kPa – azoto atmosferą, o paviršiuje – daug angliavandenilinių ežerų. Jau sudaryti titanlapiai, kuriuose matyti didžiuliai Krakeno, Ligėjos ir Pungos ežerai.
Tyriklį Huygens pagamino Europos Kosmoso agentūra
Huygens tyriklis glaudėsi prie Kasini šono kelionėje iki Saturno
Huygens tyriklio perduota Titano paviršiaus nuotrauka
Dar 1980-81 m. apie pastebėtus ežerus pralėkdami pranešė Voyager, 1995 m. patvirtino Hablo teleskopas, 2006 m. abejones išsklaidė Kasinis, zondavimu įvertinęs ir cheminę sudėtį. Vyrauja metanas CH4, kiek mažiau etano C2H6 ir kitų, bendru kiekiu lenkiančių Žemės gamtinių dujų išteklius bent 100 kartų. Kraken Mare (Kraken – skandinaviškų mitų pabaisa) 1170 km ilgio, plotu didesnis už Kaspiją; Ligeia Mare (Ligeia – viena senovės Graikijos sirenų) 500 km ir iki 200 m gilumo; Punga Mare (ryklių protėvis maorių kalba) 380 km. Dar pastebėta apie 50 mažesnių ežerų, kanalų ir kitokių telkinių, spėjama, 100 km gylyje, esant giluminio vandens. Išmatuoti Mithrim kalnų aukščiai – 3337 m ir 2807 m gūbriai.
Ligeia skysto metano ežeras – antras pagal dydį Titano paviršiuje
Cassini ir mažesni palydovai
Šiemet Kasinis iš 2690 km atstumo fotografavo 135x110x105 km didumo mėnuliuką Epimetheus ir mažesnius Janų, Dionę ir kt. Atrado jau 13 naujų Saturno palydovų, tarp jų – Febę, besiskiriančią nuo kitų net orbitos ypatumais (gal atlėkė iš Koiperio juostos?). Stebėdamas geizeriuojantį Enceladą 504 km didumo, užfiksavo jo siūbavimą orbitoje, dėl ko įtariama 30-40 km gilumoje esant bent 10 km sluoksnio sūraus vandens. O paviršiuje mįslingai atrodo Y formos nelygumai, lyg nuo prašliaužusio ledyno. Pralėkdamas pro 350 km dydžio Hiperioną, Kasinis patyrė elektros šoką, įelektrintų dalelių „pūstelėjimą“, o 1062 km dydžio Tethyje pastebėjo 400 km Odisėjo kraterį ir arkų formos rausvas juostas.
Enceladus – Saturno mėnuliukas su keistais Y formos nelygumais
Voyager ir Cassini
Saturno žiedą pirmasis stebėjo Galilėjus dar 1610 m. per savo sukonstruotą 20 kartų didinantį teleskopą. D. Cassini 1675 m. pastebėjo properšą ir pasiūlė klasifikuoti A bei B žiedus. 1979-80 m. pralėkusių erdvėlaivių Pioneer-11 ir Voyager-1 duomenimis, properšų bei žiedų dar padaugėjo. Jau priskaičiuojama bent 10 žiedų ir dar daugiau properšų bei perskyrų. Spėjama juos susiformavus iš milijonus metų yrančių mėnulių lengvesnių dalelių, iki 10 m dydžio, orbituojančių Saturno ekvatoriaus plokštumoje. Žiedų storis – 0,01…1 km, plotis iki 500 Mm, temperatūra 90…110 K.
Saturno tamsūs žiedai ir Enceladus (kairėje) bei Janus (dešinėje)
Saturno žiedai
Kasinis nuolat tiria kosmines dulkes, Saturno atžvilgiu lekiančias 22 km/s greičiu ir sudarytas iš magnio, silicio, kalcio, geležies specifiškų junginių. Panašu, kad jos sugeria fotonus ir perspinduliuoja jų energiją infraraudona šviesa. Nepamiršta ir pačio Saturno, kur vyksta įvairūs balzgano amoniako ir ledų išsiveržimai bei audros ir sūkuriai – net 8000 km skersmens ir 550 km/h greičio.
Milžiniškas Saturno atmosferos darinys ašigalio zonoje – Cassini nuotrauka
Beje, dar kartą patikslino Saturno sukimąsi aplink savo ašį – vidutiniškai per 10,785 valandos (įvairiose platumose kiek nevienodai), t.y. 2,2 karto greičiau nei Žemė.
Kasinis baiginėja eikvoti savo 3,1 t degalus, tebėra funkcionalūs abu 445 N stūmos varytuvai bei 16 varytuviukų, trys radioizotopiniai generatoriai – 670-880 W galios iš 32,7 kg plutonio. Planuojama dar panardyti per žiedus ir 2017 rugsėjį nusmigdyti Kasinį į Saturno atmosferą, taip užbaigiant beveik 20 metų misiją. Lig šiol jis bent 220 kartų įvairiomis elipsėmis aplėkė Saturną ir atsiuntė per 350 tūkst. vaizdų. Beje, Batygino ir Brown apskaičiuotos super planetos P9 įtakos Kasinio orbitavimui 2004-16 metais nepastebėta, tad jos egzistavimas apskaičiuotoje kosmoso vietovėje lieka neįrodytas.