Astroskopai ryškina Visatą

Visatą Hubble Telescope

Astroskopai arba žvaigždžių teleskopai nuolat tikslina Visatos matmenis ir stebi įvairiausius objektus

Telescope Visatą

Įvairūs astroskopai

Žemės gyvūnai stebi aplinką reaguodami į reiškinius, o žmogus gilinasi Visaton moksliškai, stengdamasis pažinti jos objektus išsamiau. To siekti pavyksta kosminiais teleskopais (vadinsime trumpiau – astroskopais, žr „Į galaktikas per teleskopus“ 2019), kurie išvengia atmosferinių, šiluminių bei kitokių trukdžių ir įgalina matyti beveik 50 mlrd šviesmečių tolius. Apdorodama šviesos spindulius optinė įranga teikia stebimos žvaigždės vaizdą šviesiu skrituliuku su koncentriškais žiedais, atsirandančiais dėl difrakcijos. Vengiant dar ir chrominės bei sferinės aberacijų, jau 17 a konstruoti net 50-100 m ilgio teleskopai. Viena pirmųjų Paryžiaus observatorija 1671 metais turėjo 30 ir 40 m lęšinius vamzdžius arba refraktorius. Tik 1774-ais W. Herschel pavyko sukurti o47x600 cm veidrodinį teleskopą arba reflektorių, kuriuo pastebėjo Urano planetą.

Šiaip be prietaisų žmogus mato danguje iki 6 tūkst žvaigždžių tik 400-760 nm bangomis, gi palypėjęs bent 3 km kalnan – gali stebėti net 30 tūkst. Pirmąjį žvaigdėlapį (1022 žvaigždžių 48 žvaigždynų) 134-ais prKr sukūrė Hiparchas. Jis, beje, pradėjo naudoti geografines koordinates: platumą ir ilgumą. Astroskopų pradininkais laikytini O. Pikaras ir M. Švarcšildas, 1937-57 stebėję Visatą iš stratostatų.

Dar geresnį ryškumą 1968-ais pasiekė OAO (Orbital Astronomical Observatory) satai, pvz Stargazer iš 500 km orbitos. Astroskopais vykdė stebėjimus iš Skylab – ATM (Apollo Telescope Mount) – ir Saliut (Orion spektrografu) bei Mir (rentgeniniu teleskopu) stočių. Astroskopinę revoliuciją 1990-ais pradėjo Hubble (11 t o2,4 m veidrodžiu), nufilmavęs net Šumeikerių-Levi kometos smigimą į Jupiterį, Extreme Deep Field 2012 (23 parų trukmės išlaikymu 5,5 tūkst galaktikų vaizdas) ir atradęs vieną didžiausių 6,4 mlrd Saulių masės JSk 50 mln šm tolyje bei dar 2 Urano žiedus.

Astroskopiniuose stebėjimuose dalyvauja nokslinė grupė SHoES (Supernova Ho for the Equation of State of dark energy), kurioje dr Adam Ries iš Hopkins universiteto jau pelnė Nobelio premiją už Hubble konstantos tikslinimą.

L2 erdvėje tebėra infraraudonasis Herschel ir Planck (abu veikė nuo 2009 iki 2013), planetų ieškotojas Kepler, veikęs nuo 2009 iki 2018 metų Gaia pradėjo veikti 2013 metais (rašėme 2020-ais „Kosminiai teleskopai).

Būsimieji stebėjimai

Dar ryškesnės pažangos tikimasi iš pradėsiančio veikti ties L2 tašku Webb (6,5 m veidrodžiu, $8,8 mlrd), kuriam jau planuojama užduotis tyrinėti įdomiausias egzoplanetas 55 Cancri ir LHS 3844 (atrastas Spitzer).  Talkinant astroskopams pastebėti stambiausi Visatos objektai: masyviausia Juodoji skylė NGC1277 (20 mlrd Saulių masės, 228 mln šm tolumoj); stebinąs gravitacijos intensyvumu Didysis Atraktorius (10 tūkst Paukščių Tako masės); didesnė už UY Scuti o3,6 Tm žvaigždė Stephenson 5,2 tūkst šm tolumoj; didžiausia egzoplaneta GQ Lupi (o500 Mm 500 šm toly).

Astroskopų turi 7 Tm nulėkęs erdvėlaivis New Horizons: LORRI (LOng Range Reconnaisance Imager) ir Ralf su 2 vaizdų formuotuvais MVIC (Multispectral Visible Camera) bei LEISA (Linear Etalon Imaging Spectral Array). Per juos pavyko ne tik pamatyti iš arčiau (12,5 Mm) tolimiausius Saulės sistemos objektus – Plutoną ir Charoną bei mažuosius satus o15 km Styx ir o20 km Kerbera, net o16x32 m Ultima Thule (Keiperio juostoje) – bet ir gauti duomenų apie jų savybes. Erdvėlaivis Juno savu astroskopu 2017-ais nufotografavo Jupiterio šiaurės polių iš 18 Mm.

Mėnulyje tebėra astroskopas UVC (UltraViolet Camera/spectrograph), nugabentas Apollo-16 (astronautai pateikė 178 Visatos vaizdus iš Mėnulio). Beje, Mėnulis lėtai sukasi ir turi amžinos dienos bei amžinos nakties vietovių – labai palankių Visatos stebėjimams. Tad kinai ten jau turi astroskopą LUT (Lunar-based Ultraviolet Telescope), kuriuo stebi vieną objektą net 10 parų. Saulės tyriklis Solar Orbiter turi unikalų astroskopą STIX (Spectrometer Telescope for Imaging X-rays). Tyriklis Hinode dviem astroskopais filmavo Saulės dėmių sąveikas bei magnetinių laukų veikiamas dujų išmetas.

Nepaisant didelių astroskopų brangumo, palnuojami nauji įrenginiai. Kinijoje Xuntian (15,5 t o2 m veidrodis), o JAV – HabEx (4 m veidrodis) ir LUVOIR (15 m veidrodis).


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.