Mėnuliečių veikla prieš 50 metų

Apollo 7 1968-10-11

Veikla Mėnulio programoje Apollo, kurioje 12 astronautų tyrinėjo mūsų sato paviršių, vis dar kelia emocijas…

1969-72 metais 12 astronautų pabuvojo Mėnulyje (apie mėnuliečius žr „Šaunusis dvyliktukas“), nors faktiškai ekspedicijose dalyvavo 21 žmogus: 3 astronautai Apollo-13 negalėjo išsilaipinti dėl gedimo, o 6 likdavo orbitose.

Pirmasis nusileidimas

Labiausiai išgarsėjo Apollo-11 įgula – N. Armstrong, E. Aldrin, M. Collins, – pirmieji nutupdę astronautinį įrenginį, tiksliau tupdymo ir kilimo modulius, Mėnulio paviršiun. Įvykį aprašė M. Collins knygoje „Pirmieji Mėnulyje“ (1970) ir E. Aldrin“Grįžimas Žemėn“.

veikla Saturn V ksc

1971 liepo 26 prasidėjo Apollo-15 misija. Saturn V kelia astronautus David R. Scott, Alfred M. Worden ir James B. Irwin. NASA nuotrauka

Pakelti nuo Žemės stambiausiu startūnu Saturn V jie 12-ją minutę jau lėkė 7,8 km/s greičiu 190 km orbita, pasigreitino iki 10,8 km/s, 65 Mm aukštyje 16 min bendravo su lėkių valdymo komanda, o nutolę 193 Mm varytuvu pakoregavo trajektoriją ir 50 min vykdė transliaciją.

1969 liepos 20 atlėkdinti 3-ja startūno pakopa 28,8 t Apollo-11 Mėnulio orbiton 114-313 km, pamėnulėjo iki 99-121 km orbitos. 15 t įrenginys, pavadintas „Ereliu“ su dviem astronautais viduje, atsiskyrė ir toliau mėnulėjo. Po 8 minučių stabdymo varytuvu 1,5 km aukštyje greitis sumažėjo iki 30 m/s; o likus 460 m iki paviršiaus Armstrong įjungė dalinai automatinio tūpimo režimą. 140 m aukštyje greitis buvo 1 m/s, gi likus 12 m pakilo Mėnulio dulkės.

Erelis nusileido

Gavęs signalą apie 1,73 m ilgio atramos kontaktą su paviršiumi, Armstrong išjungė varytuvą. “Erelis” stovėjo Mėnulyje pasviręs vos 4,5o Ramybės jūros vietovėje 0,67o šiaurės platumos ir 23o vakarų ilgumos. Apsirėdymas skafandrais ir jų patikra truko apie 4 val. Nuo starto iš Žemės 109-ją valandą, išlindęs pro liuką Armstrong pranešė „Erelio“ atramas esant įsmigusias gruntan po 3-5 cm.

Galiausiai numetė maišą su šiukšlėmis ir nuo laiptelių žengė kaire koja lemtingą žingsnį, pirmąjį į kitą Visatos objektą. Skubiai surinko 1015 g regolito ir 4 akmenukus – avarinį mėginį, jei ištiktų nelaimė ir tektų grįžinėt. Po 15 min pro liuką išlindo Aldrin, „pasidžiaugė“ dykumiška aplinka. Astronautai pradėjo montuoti Solar Wind Collector, renkantį helio, argono, neono jonus bei Early Apollo Scientific Experiments Package, seismometrą, lazerinį atspindiklį. Fotografavo aplinką ir nutolę 60 m – o30 m didumo kraterį, pakeliui pasikalbėję su prezidentu Niksonu. Surinkę dar 21,5 kg grunto mėginių, po 2 val 31 min grįžo modulin, užtaisė liuką ir pripūtė deguonies.

Miegas ir grįžimas

Nusiėmę šalmus pajuto aštrų Mėnulio dulkių kvapą, pavakarieniavo ir „atgulė“ miegoti skafandruose. Deja, beveik nepavyko dėl 16o C vėsos ir mechanizmų triukšmo kabinoje. Tuo metu iš orbitos mėgino tūpti sovietinė Luna-15. Deja, nutrūko ryšys su Žeme, o erdvėlaivis sudužo netoliese, 550 km nuo Apollo-11 tūptuvo.

Paviršiuje prabuvę 21 val 36 min astronautai įjungė kilimo modulio varytuvą, po 7 min pasiekė 17-87 km orbitą. Dar po 3,5 val susišvartavo su grįžimo moduliu, kur laukė M. Collins su dulkiasiurbliu. Apsivalę nusirengė skafandrus ir išklausė pasaulio sveikinimus. Apsukę Mėnulį 31-jį kartą, pasuko link Žemės ir liepos 24 dieną 11 km/s greičiu įlėkė atmosferon 122 km aukštyje bei nusileido vandenynan netoli Havajų. Nusliuogę iš sraigtasparnio, juos pasitiko 3 akvalangistai ir dezinfekavo modulį. Po 63 min visi pasiekė lėktuvnešio Hornet denį, o astronautai buvo mobilaus karantino furgone.

Kiti lėkiai Mėnulin

Liepos 26 Mėnulio mėginius pradėjo tyrinėti net 142 mokslinės įstaigos. 1970 sausio 5 Lunar Science Conference pranešė aptikę 4-4,5 mlrd metų senumo 20 mineralų ir Žemėje nežinomų – trankvilito, piroksferito bei armalcolito – pagal astronautų pavardes. Pastarieji 2009-ais ekspedicijos 40-mečio proga apdovanoti JAV Kongreso medaliais. Gi žinomas astronautikos veikėjas J. Bezos sonaru surado Atlanto vandenyno 4,26 km gylyje startūno Saturn V, pajudinusio Apollo-11 link Mėnulio, likutį ir iškėlė 11 t (su F-1 aprūdijusiu varytuvu).

Kitos Apollo ekspedicijos buvo turiningesnės ir kažkiek komfortiškesnės astronautams. Apollo-12 1969 lapkritį C. Conrad ir A. Bean vaikščiodami Mėnuliu 2 dienas aptiko ir nufotografavo Surveyor-3 (lėkusio 1967-ais) liekanas. Apollo-13 negalėjo išsilaipinti Mėnulin, bet pasiekė astronautų nutolimo nuo Žemės rekordą – 401 Mm.

Paskutinis lėkis

Paskutiniuoju Apollo-17 (47 t) lėkė E. Sernan, R.Evans, H. Schmitt ir vaikščiojo bei važinėjo Mėnuliu 1972 gruodžio mėn 3 dienas po 7 val (ekspedicija truko 12 parų, 75 val Mėnulyje). Tūpė iš 13 km aukščio 12 12 dieną vietovėje 20o šiaurės platumos 30o vakarų ilgumos, išlipo iš modulio, surinko mėnuleigį ir 100 m nuotolyje sudėjo mokslinius prietaisus (gravimetrą, geofonus, spektrometrą) bei 2,5 m gylio gręžiniuose šiluminius jutiklius. Važiuodami 2,8 km surinko 17 mėginių (13 kg), o kitą 12 13 dieną – 56 mėginius (36 kg) ir 14-ją – net 64 kg. 15-ją startavo nuo paviršiaus ir 116 km aukštyje susišvartavo. Išsisiurbliavę dulkes ir pernešę mėginius, atskyrė mėnulinį modulį, kuris krito 1,64 km/s greičiu sukeldamas drebėjimą, o seismografai įvertino Mėnulio plutos storį 25 km (anksčiau manyta esant 65 km). 12 17 d po 76 apsukų įjungė varytuvą kelionei link Žemės ir pralėkdami pademonstravo ašigalinį Ciolkovskio kraterį bei Apollo-11 liekanų vietovę. 12 19-ją parašiutavosi į vandenyną netoli Samoa.

Apollo sesuo

Dabar ruošiamoje Artemis (Apolono sesers vardo) programoje dalyvaus ir ESA, Airbus Bremene ir Turine gamins kelis modulius, tarp jų ESM (13 t o4x4 m, 1 didelis ir 32 varytuviukai). Japonija žada mėnuleigį Hakuto Lunar Rover. NASA tikisi nežemiškos atominės elektrinės (6 tūkst t, o4x6 m, 40 kW) bei belaidžio elektros tiektuvo Light Bender.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.