Mėnuliečiai iš Kinijos

Chang, Yutu, Tiangong, J. Vernas

Chang, Yutu, Tiangong, J. Vernas – naujienos iš Kinijos

J. Vernas į Mėnulį

„Tiesiu keliu iš Žemės į Mėnulį per 97 val 20 min“ rašė prieš 150 metų J. Vernas (Jules Gabriel Verne), įkvėptas „Patrankų klubo“ idėjos balistiniu būdu keliauti pas mėnuliečius (tada vadintus selenitais). Dar anksčiau šviesiniu ryšiu su jais norėjo susisiekti savo heliotropu (helios – saulė, tropos – kelias) K. Gausas, 1809 m. sukūręs ir veikalą „Dangaus kūnų judėjimo teorija“.

Chang, Yutu, Tiangong, J. Vernas

Žiulis Vernas pasiūlė keliauti į Mėnulį patrankos sviediniu

Chang’e tyrimai

Dabar jau žinome Mėnulį esant negyvenamą ir pasiekiamą be patrankų. Šiomis dienomis nematomą iš Žemės Mėnulio vietovę pradėjo tyrinėti kinų Čanje-4 (Chang’e – pavadintas tenykštės deivės vardu) mėnulietis, iš 15-100 km orbitos nutupdęs Juitu-2 (Yutu-2 – nefrito zuikis) važiuoklį. Be prietaisų gruntui ir mineralams tirti yra Saulės vėjo matuoklis, bulvių ir rapsų sėklų bei šilkaverpių lervų. Per retransliatorių Ciueciao (šarkų tiltą) jau gauta Mėnulio vaizdų ties Karmano krateriu. Ryšių patikimumui netoliese yra ir du lėktukai Lunczian.

Chang, Yutu, Tiangong, J. Vernas Chang, Yutu, Tiangong, J. Vernas Chang, Yutu, Tiangong, J. Vernas Chang, Yutu, Tiangong, J. Vernas Chang, Yutu, Tiangong, J. Vernas

Menulietė Čanjee4 ir Juitu-2 važiuoklis

Chang, Yutu, Tiangong, J. Vernas

Chang, Yutu, Tiangong, J. Vernas

Menulietė Čanje-3 ir Juitu važiuoklis

2010 m. mėnulietė Čanje-2 lakstė 120-8631 km 12 h periodo bei 101-103 km 2 h orbitomis, kartografuodama paviršius 7 m skyra, ir pasuko link asteroido Tautatis, kurį pralėkė 3,2 km atstumu ir nufotografavo 10 m skyra. Kita mėnulietė Čanje-3 2013 m. nutupdė 140 kg 6-ratį Juitu. Startui ruošiami keturių modulių (orbitinio, tupdomo, startinio ir grąžinamo) Čanje-5 bei Mėnulio tyrimo kosminė stotis. Kinijos komunistų partija, vyriausybė ir armija aktyviai rūpinasi taikunautika (taikun – kosmosas), turi net Startūnų akademiją CALT (China Academy of Launch vehicle Technology) ir nemažai kosminių įstaigų bei įmonių (nuo 2014 m. – ir privačių). Iš keturių kosmodromų 2018 m. paleisti 37 startūnai, aplenkiant JAV (31 startūnas) ir Rusiją (18) bei Europą (8). Pekino nac muziejuje veikia kosmoso ir aviacijos 40-mečio paroda, eksponuojanti 24 tipų varytuvus, t.sk. startūnams „Didysis žygis“ (CZ-5 ir CZ-9, pajėgūs kelti net iki 130/50 t krovinių), kosminę laboratoriją „Tiangun-2“ (Tiangong-2), tyriklį „Čanje-3“, satelitą „Šiczian-13“ ir kt. Kosmose jau dirbo apie 20 taikunautų, t.sk. 2 moterys, įsavinę 3D spausdinimą nesvarumo sąlygomis.

 


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *