Curiosity sėkmingai nusileido Marse

NASA 2012 metų rugpjūčio 6 dieną, pirmadienį, 8 val. 32 min. Lietuvos laiku sėkmingai Marse nutupdė 2,5 mlrd. dolerių kainavusį tyrimų robotą „Curiosity“, oficialiai žinomą kaip Marso mokslo laboratorija.
Šis nusileidimas žymi sėkmę iki šiol ambicingiausiame mėginime pasiekti Raudonosios planetos paviršių.
„Nusileidimas patvirtintas, – paskelbė vienas skrydžio valdymo komandos narys JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Raketinių tyrimų laboratorijos salėje, išprovokuodamas audringas ovacijas.
„Stovime ratais žemyn ant Marso. O, Dieve“, – pridūrė jis.
Pirmojoje „Curiosity“ atsiųstoje nuotraukoje, padarytoje vienos roboto galinės vaizdo kameros, matomas per dulkėtą objektyvą nufotografuotas aparato ratas. Ši informacija patvirtino, kad mažo automobilio dydžio marsaeigis, kurio sudėtingais cheminių tyrimų prietaisais bus ieškoma šioje planetoje galimai egzistavusios gyvybės pėdsakų, sėkmingai nusileido.
Po kelių sekundžių gauta antroji nuotrauka, kurioje matomas roboto metamas šešėlis ant Marso paviršiaus.
Žinia apie sėkmingą nusileidimą buvo paskelbta po septynias minutes trukusios įtemptos įskriejimo į atmosferą, leidimosi ir nutūpimo procedūros.
Skrydžių valdymo centre esantys žmonės audringai džiūgavo, o šio projekto mokslo programos vadovai dalijo šokolado batonėlius NASA darbuotojams.
Tačiau kol kas dar neaišku, ar visiškai pavyko šis šešiaračio marsaeigio nusileidimas, kurio metu pirmąkart buvo panaudotas raketinių variklių varomas skraidantis kranas.
Du anksčiau Marsą pasiekę NASA marsaeigiai ant planetos paviršiaus minkštai nusileido kapsulėse, apgaubtomis dujų pripildytomis pagalvėmis.

NASA raketa „Atlas V“ su Marso moksline laboratorija (Mars Science Laboratory, MSL) – moderniu, atominio reaktoriaus varomu šešiaračiu marsaeigiu „Curiosity“, startavo 2011 metų lapkričio 26 dieną 10 val. 2 min. vietos (17 val. 2 min. Lietuvos) laiku iš Kanaveralo kyšulio 41-ojo kosminių startų komplekso.
„Tai Marsą (tyrinėjančių) mokslininkų svajonių mašina“, – MSL projekto mokslinio vadovo pavaduotojas Ashwinas Vasavada iš Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) Reaktyvinių variklių laboratorijos Kalifornijoje sakė žurnalistams.
„Tai pajėgiausias kada nors mūsų pasiųstas mokslinių tyrimų aparatas… Esame nepaprastai susijaudinę“, – pridūrė jis.
2,5 mlrd. dolerių kainavęs zondas, dar žinomas kaip „Curiosity“ (Smalsumas), turėtų padėti mokslininkams surinkti išsamios informacijos apie Marso paviršiaus uolienas ir galbūt padės atsakyti į klausimą, ar Žemei artimiausioje planetoje kada nors egzistavo gyvybė.
Visureigio automobilio dydžio marsaeigis turi kibernetinį manipuliatorių, grąžtą ir dešimties mokslinių prietaisų rinkinį, kuriame yra dvi spalvoto vaizdo kameros, lazeris, padėsiantis pasirinkti mokslininkus dominančias uolienas, jų analizės įrankiai.
Jeigu viskas vyks kaip planuota ir „Curiosity“ nusileis Marse maždaug po devynių mėnesių – 2012 metų rugpjūčio 5 dieną – marsaeigis galės siųsti mokslininkams informaciją apie radinius, neskraidinant mėginių į Žemę.
NASA tyrimai Marse prasidėjo 1976 metais, kai ant Raudonosios planetos buvo nuleistas zondas „Viking“. Didelį indėlį šioje srityje įnešė du identiški marsaeigiai „Spirit“ (Dvasia) ir „Opportunity“ (Galimybė), kurie pradėjo tyrinėti Marso paviršių 2004 metais.
„Spirit“ galiausiai sugedo pernai, tačiau „Opportunity“ tebeveikia iki šiol.
NASA laiko MSL tarpiniu projektu Marso tyrimuose, kuriuos 4-ame šio amžiaus dešimtmetyje galėtų vainikuoti žmonių skrydis į Raudonąją planetą arba į į vieną iš dviejų jos palydovų.
„Curiosity“ gali atsiųsti duomenų apie aplinkos sąlygas ir spinduliuotės lygį, padėsiančių NASA planuoti žmonių kelionę į ketvirtąją planetą nuo Saulės.
„Curiosity“ nuileidimo vieta Gale (Geilo) krateryje netoli Marso pusiaujo parinkta ilgai tyrinėjus vietovę; joje yra maždaug 5 kilometrų aukščio kalnas, daug nuosėdų sluoksnių, kurie galėtų atverti drėgnesnę planetos praeitį.

Pagrindiniai „Curiosity“ uždaviniai:
• Nustatyti ar kada nors egzistavo gyvybę Marse;
• Gauti išsamius duomenis apie Marso klimatą;
• Gauti išsamius duomenis apie Marso geologiją;
• Pasiruošti žmogaus išsilaipinimui Marse.

Pagrindinės užduotys:
• Nustatyti Marso grunto ir prie grunto esančių geologinių medžiagų mineralinę sudėtį.
• Pagal elementus, sudarančius gyvybės pagrindą – anglis, vandenilis, azotas, deguonis, fosforas, siera – mėginti aptikti galimu biologinių procesų pėdsakus.
• Ištirti Marso akmenų ir grunto formavosi procesus.
• Įvertinti Marso atmosferos ilgalaikę evoliuciją.
• Nustatyti dabartinę vandens ir anglies dvideginio būseną, pasiskirstymą bei apytaką.
• Nustatyti Marso paviršiaus radioaktyviosios spinduliuotės spektrą.

Nuleidžiant „Curiosity“ į Marsą pirmą sykį buvo panaudotas kosminis kranas su reaktyviniais varikliais

„Curiosity“ vizualizacija

„Curiosity“ yra pats didžiausias ir turintis daugiausiai mokslinių prietaisų aparatas, pasiekęs Marso paviršių

„Curiosity“ nusileidimo schema ir prietaisai


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *