Spindulingiausias sprogimas, kurį užfiksavo 2022 metais gali būti tik pradžia dar įspūdingesnių atradimų.
GRB 221009A vaizdą užfiksavo Swift kosminis teleskopas
GRB (Gamma-Ray Burst – gama spindulinis sprogimas) 2022-jų spalį užfiksavo gama spindulių teleskopas Fermi (Gamma-ray Space Telescope – GLAST). Šis 4,3 t masės ir *2,5×2,8 m didumo dangaus žvalgas turi 12 GRB detektorių. Tą patį užfiksavo ir kita gama spindulių observatorija Swift.
Matuoklis Konus (S.Peterburgo fiziko E. Mazeco gama spektrografas) įvertino fotonų srautą 2 mln per sekundę bei 1055 ergų energingumą. Pastarasis yra magnetosferos ir Saulės vėjo tyriklyje Wind (1,25 t o2,4×1,8 m 370 W L1 taške nuo 1994 metų).
Galingiausias visų laikų sprogimas vyko 2-2,4 mlrd šm tolumoj apie 600 s, palaipsniui gesdamas 5 val. Išanalizavus ir kitų į ten nukreiptų teleskopų (bei Hubble su Webb) duomenis, taipogi 7 tūkst ankstesnių GRB, šis pripažintas spindulingiausiu, net apakinusiu daugelį prietaisų. Tačiau XMM Newton (X-ray Multi-Mirror Mission 3,76 t 10,8×16 m 1,6 kW 5-112 Mm orb nuo 2000-jų) nupaveikslavo GRB 221009A kaip 20 spalvingų ratilų vaizdą. Be to Newton atrado per 12 000 juodųjų skylių.
Kitokį labai šviesingą sprogimą 180 mln šm tolumoj ir Saulės sistemos didumo – FBOT (Fast Blue Optical Transient – mėlyną trumpalaikį) užfiksavo Sheffild bei Liverpulio astronomai ir aiškinasi priežastis.
Saulės pliūpsniai
2023 kovo 28 ir mūsų Saulė išveržė ultravioletinių ir kitųspinduliuočių čiurkšlę su 478 km/s greičio vėju. Tą naktį danguje vyko mūsų planetų paradas – Jupiteris, Marsas, Merkurijus, Uranas ir Venera buvo matomi akimis be optikos.
Pagal Magellan erdvėlaivio (3,44 t o4,6×6,4 m 1,03 kW 0,3-10,4 Mm orb 1989-90) medžiagą Vašingtono un-to mokslininkai P.Byrn ir R.Hahn sudarė 85 tūkst ugnikalnių venerlapį, aprėpdami didesnius o100 km vulkanus ir mažesnius o5 km.
Caltech tyrėjai M.Brown ir K.Batygin apskaičiavo egzistuojant Saulės sistemoje dar vieną planetą bent 10 kartų masyvesnę nei Žemė ir gerokai tolesnę už Neptūno bei Plutono.
Progresinį „sprogimą“ ruošia grupė Human and Robotic Space Exploration for Europe. Pranešime „Revolution Space“ apie astronautikos būklę konstatuoja mažokas Europos Sąjungos investicijas,- neturim savo kosmodromo Europoje, tenkinamasi NASA antraeilio partnerio vaidmeniu. Metas veikti ne tik žengimo Marsan lenktynėse, bet rūpintis ilgalaikiu buvimu ten.
Galėtume siųsti europines ekspedicijas, skatinant ir Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos astronautų dalyvavimą. JAV 2021-ais skyrė Mėnulio ir Marso programoms $8,2 mlrd, o 2022-ais – jau $20,1 mlrd bei 93 tūkst darbo vietų. ESA – tik 7 mlrd eurų, nors kandidatų į astronautus – 22 tūkst. “Sprogimui” vadovauti ketina buvęs NATO ir Danijos lyderis A. Rasmussen. Gi NASA 2021-ais įsteigė Exploration System Mission direkciją ir dabar skelbia Autorisation Act apie Mėnulio ir Marso mokslinių tyrimų naują erą.
Teisininkai irgi skverbiasi kosmosan: steigia “All Moonkind’s Institute of Space Law and Ethics” tikslu derinti galimus konfliktus, tiriant Visatą ir įsavinant ją žmonijos naudai.