Voyager 1 įskriejo į tarpžvaigždinę erdvę

Voyager 1 – bepilotis tarplanetinis JAV kosminių tyrimų erdvėlaivis, paleistas 1977 metų rugsėjo 5 dieną, yra 733 kg svorio robotizuotas zondas, jau esantis už Saulės sistemos ribų. Šis zondas aplankė Jupiterį ir Saturną bei pirmasis nufotografavo šių planetų didžiuosius palydovus. Prie Voyager – ir Voyager 2 konstravimo yra prisidėjęs ir Algirdas Avižienis.

2007 metų balandžio 4 dieną „Voyager 1“ buvo maždaug už 15 milijardų km nuo Saulės, taip palikdamas Saulės sistemą ir pradėdamas skrydį tarpžvaigždinėje erdvėje, kurioje dar šiek tiek jaučiama Saulės gravitacinė įtaka. 2011 metų vasario 17 dieną „Voyager 1“ buvo maždaug 116,205 av (17,242 milijardo km) arba maždaug 0,00183 šviesmečio nuo Saulės. (1 av lygus 149 597 870 km – 1 astronominis vienetas, lygus vidutiniam atstumui tarp Saulės ir Žemės, naudojamas atstumams Saulės sistemoje nustatyti)

Mokslininkai sužinojo tarpžvaigždinės erdvės parametrus (be Saulės poveikio). Radijo signalai iš „Voyager 1“ Žemę pasiekia kiek daugiau nei per 16 val. ir aparataas jau yra tarpžvaigždinis erdvėlaivis. Po kurio laiko prie jo prisijungs „Voyager 2“, „Pioneer 10“ ir „Pioneer 11“.

Pirminė „Voyager 1“ misija buvo ištirti Jupiterį, Saturną ir jų palydovus, dabartinė – Saulės vėjo greičio matavimas ir tarpžvaigždinės erdvės sąlygų tyrimas.

2010 metais „Voyager 1“ ėmė trūkti energijos, todėl palaipsniui bus atjungiama jo įranga. Aparato energijos ištekliai turėtų baigtis apie 2025 metus.

2013 metų rugsėjo 12 dieną JAV tarpplanetinės kosminės stoties „Voyager 1” projekto vadovai oficialiai paskelbė, kad kosminė stotis įskriejo į tarpžvaigždinę kosminę erdvę. Nors tai įvyko daugiau kaip prieš metus (2012 metų rugpjūčio 25 d.), daugiau nei metus  buvo laukiama įvykio patvirtinimo.

Tarpplanetinė kosminė stotis „Voyager 1”
Kosminių stočių „Voyager” sandara

2012 metų rugpjūtį, kada „Voyager 1” buvo 122 av atstumu nuo Saulės, jo prietaisai užregistravo žymų didelės energijos jonų pagausėjimą ir labai greitą mažos energijos jonų skaičiaus sumažėjimą. Tačiau nepriklausomam šio fakto patvirtinimui buvo reikalingi duomenys apie magnetinio lauko stiprį ir apie plazmos tankį kosminio aparato skrydžio aplinkoje.

Šiuos duomenis pasisekė gauti 2013 metų balandžio 9 dieną Saulės žybsnio metu, kada plazmos bangų matavimo prietaisas PWS užregistravo plazmos svyravimus 2,6 kHz dažniu ir tai atitinka plazmos tankį 0,08/cm³. Šio parametro padidėjimas 40 kartų, lyginant su prieš tai buvusia reikšme, laikomas 2012 metų rugpjūčio jonų koncentracijos pakankamu įrodymu. Papildomas 2012 metų spalio ir lapkričio mėnesių matavimo rezultatų apdorojimas leido nustatyti analogiškus svyravimus ir galutinai patvirtinti išvadą apie kosminio aparato „Voyager 1” išskriejimą iš heliosferos į tarpžvaigždinę erdvę 2012 metų rugpjūčio mėnesį.

„Voyager 1” ir analogiškas „Voyager 2” yra toliausiai nukeliavę Žemės pasiuntiniai ir seniausi dar dirbantys tarpplanetiniai aparatai. Jie buvo paleisti 1977 metų rugsėjo („Voyager 1”) ir rugpjūčio („Voyager 2”) mėnesiais, atliko išorinių Saulės sistemos planetų – Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptųno – novatoriškus mokslinius tyrimus.

„Voyager 1” ir „Voyager 2” išskrieja iš Saulės sistemos ribų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *