Voyager 1 – JAV bepilotis tarplanetinis, 733 kg masės, kosminių tyrimų erdvėlaivis, paleistas 1977 m. rugsėjo 5 d., jau už Saulės sistemos ribų. Erdvėlaivis, aplankydamas Jupiterį ir Saturną, pirmasis nufotografavo šių planetų didžiuosius palydovus. Prie „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ konstravimo yra prisidėjęs ir Algirdas Avižienis.
Už Saulės sistemos ribų
2007 balandžio 4 d. erdvėlaivis buvo maždaug už 15 milijardų km nuo Saulės ir ir pradėjo skrydį tarpžvaigždinėje erdvėje, kurioje dar šiek tiek jaučiama Saulės gravitacinė įtaka. 2011 vasario 17 d. erdvėlaivis buvo maždaug 116,205 av arba 17,242 mlrd km arba maždaug 0,00183 šviesmečio nuo Saulės. 1 av = 149 597 870 km – 1 astronominis vienetas, lygus vidutiniam atstumui tarp Saulės ir Žemės. ^is matavimo vienetas naudojamas atstumams Saulės sistemoje nustatyti.
Mokslininkai sužinojo tarpžvaigždinės erdvės parametrus, be Saulės poveikio. Radijo signalai iš „Voyager 1“ Žemę pasiekia kiek daugiau nei per 16 val. Po kurio laiko prie jo prisijungs „Voyager 2“, „Pioneer 10“ ir „Pioneer 11“.
Pirminė „Voyager 1“ misija buvo ištirti Jupiterį, Saturną ir jų palydovus. Dabartinis tikslas – Saulės vėjo greičio matavimas ir tarpžvaigždinės erdvės sąlygų tyrimas.
2010 „Voyager 1“ ėmė trūkti energijos, todėl palaipsniui bus atjungiama jo įranga. Erdvėlaivio energijos ištekliai turėtų baigtis apie 2025 metus.
Patvirtinimas
„Voyager 1“ projekto vadovai 2013 rugsėjo 12 d. oficialiai paskelbė, kad kosminė stotis įskriejo į tarpžvaigždinę kosminę erdvę. Nors tai įvyko daugiau kaip prieš metus (2012 metų rugpjūčio 25 d.), daugiau nei metus buvo laukiama įvykio patvirtinimo.
Tarpplanetinė kosminė stotis „Voyager 1”
Erdvėlaivių „Voyager“ mokslinės įrangos išdėstymas
2012 rugpjūtį, kada „Voyager 1“ buvo 122 av atstumu nuo Saulės, jo prietaisai užregistravo žymų didelės energijos jonų pagausėjimą ir labai greitą mažos energijos jonų skaičiaus sumažėjimą. Tačiau nepriklausomam šio fakto patvirtinimui buvo reikalingi duomenys apie magnetinio lauko stiprį ir apie plazmos tankį kosminio aparato skrydžio aplinkoje.
Šiuos duomenis pasisekė gauti 2013 balandžio 9 d. Saulės žybsnio metu, kada plazmos bangų matavimo prietaisas PWS užregistravo plazmos svyravimus 2,6 kHz dažniu ir tai atitinka plazmos tankį 0,08/cm³. Šio parametro padidėjimas 40 kartų, lyginant su prieš tai buvusia reikšme, laikomas 2012 metų rugpjūčio jonų koncentracijos pakankamu įrodymu. Papildomas 2012 spalio ir lapkričio mėn. rezultatų apdorojimas leido nustatyti analogiškus svyravimus ir galutinai patvirtinti išvadą apie kosminio aparato „Voyager 1“ išskriejimą iš heliosferos į tarpžvaigždinę erdvę 2012 rugpjūtyje.
„Voyager 1“ ir analogiškas „Voyager 2“ yra toliausiai nukeliavę Žemės pasiuntiniai ir seniausi dar tebeveikinatys tarpplanetiniai aparatai. Jie buvo paleisti 1977 metų rugsėjį („Voyager 1“) ir rugpjūtį („Voyager 2“), atliko išorinių Saulės sistemos planetų – Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptųno – novatoriškus mokslinius tyrimus.
Voyager’iai išskrieja iš Saulės sistemos ribų